„Luminor“ banko vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas gerų žinių neturi. Jo teigimu, kalendorinė žiema sutaps su ekonomine, o tai gali reikšti darbuotojų atleidimus, nustojusį atlyginimų augimą ir kitus sunkumus.

Laukia sunkumai

Europos Komisija (EK) sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes šiems metams. Ž.Mauricas pabrėžė: priežasčių mažinti augimo prognozes išties nemažai.

„Turime gerą žinią, kad infliacija mažėja, bet ekonominiame fronte neturime daug gerų žinių. Panašu, kad kalendorinė žiema sutaps su ekonomine žiema, o ekonominio pavasario turbūt sulauksime tik kitą pavasarį, gal net jo pabaigoje. Yra didelis lūkestis, kad galbūt bus pradedamos mažinti palūkanų normos, bet ne veltui yra posakis, kad šalčiausia būna prieš aušrą. Dar pamatysime pakankamai nemalonių procesų prieš aušrą.

[[ge:lrytas:lrytas:29131392]][[ge:lrytas:lrytas:29131387]]

Ekonominė naktis ateina, tą rodo daugybė indikatorių, pavyzdžiui, paskelbti Europos Sąjungos (ES) pramonės duomenys – toliau yra kritimas ir pakankamai ženklus. Mažmeninė prekyba irgi stagnuoja. Dar spalį buvo lūžis – ES įmonės daugiau darbuotojų atleidžia, nei priima. Euro zonoje – nemažai krizės nuotaikų. Manau, turėsime gilesnę ir ilgesnę duobelę“, – sakė ekonomistas.

Ž.Mauricas pridūrė, kad kol kas tokios situacijos didžioji dalis darbuotojų nejaučia, nes nedarbo lygis – dar labai mažas, atlyginimai auga.

„Darbo užmokesčio augimo lūkestis kitiems metams ir prognozuojamas įmonių pajamų augimas – labai skiriasi. Klausimas, ar tikrai įmonės sugebės tuos lūkesčius patenkinti. Mano nuomone, didesnė dalis nesugebės ir vietoje dviženklio atlyginimų augimo turėsime vienaženklį, o gal net visai neturėsime. Kitas ne toks palankus scenarijus – gali smarkiai išaugti nedarbo lygis“, – svarstė pašnekovas.

Gali būti, kad dar labiau padidės atlyginimų skirtumai tarp skirtingų sričių darbuotojų, mat vieniems atlyginimai bus keliami, o kitiems – ne.

„Darbdaviai nenorės atsisveikinti su produktyviausiais darbuotojais, tačiau neaugant pajamoms teks priimti nelabai populiarių ir nenorimų sprendimų. Gali būti, kad daliai darbuotojų atlyginimai kils, o daliai – ne. Kitas scenarijus – dar blogesnis: su dalimi darbuotojų bus tiesiog atsisveikinta“, – teigė Ž.Mauricas.

Dabar, aiškino ekonomistas, kai kurių sričių įmonėse praktiškai gali nebūti pajamų augimo.

„Yra didžiulė konkurencija iš Kinijos, defliaciniai procesai. Tą patį kiekį, kurį pardavei šiais metais, tu galbūt turėsi parduoti pigiau, o gal ir kiekis sumažės. Kyla klausimas, iš kur įmonės paims pinigų atlyginimų didinimui. Manau, kad tai bus pirmasis nusivylimas, kurį pajus dauguma gyventojų, tai neleis ekonomikai atsispirti ir judėti į viršų taip greitai“, – pridūrė ekonomistas.

Pasak jo, vienas pagrindinių ekonomikos ramsčių – pramonės sektorius. Tai sektorius-darbdavys.

„Pramonės sektorius tikrai susiduria su nemenkais iššūkiais. Lyg ir matoma stabilizacija, bet prošvaisčių, didelio atsigavimo kitais metais neturėsime, ypač vertinant mūsų pagrindinių eksporto partnerių situaciją. EK Švedijai kitiems metams prognozuoja recesiją, Vokietijoje irgi menkas augimas. Tai ilgainiui turėtų pereiti į prekybos, transporto sektorių ir IT sektorių“, – prognozavo jis.

Prisivijome vokiškas kainas

Situacija gali pagerėti, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis mažinti palūkanų normas. Apie pagerėjusią situaciją bylos ir nebekrentantis vartojimas.

„Visi lūkesčiai – į vartotojus, kad jie praslystų krizę. Tikėtina, kad pramonė kitais metais stagnuos, tad viltys yra į vartotojus, kad jie nebijos, išlaikys optimizmą. Gal kažkaip praslysime metus ir nenugrimsime giliau“, – vylėsi Ž.Mauricas.

O kainos, anot ekonomisto, kitąmet augti nebeturėtų – Lietuvoje tikimasi nulinės infliacijos.

„Maisto kainos dabar užkilusios labai daug, yra daug erdvės mažinti. Nors dabar kainų kritimą pakeitė nuolaidos – aš pastebiu, kad išleidžiu žymiai mažiau nei praėjusiais metais, nes tiesiog būna milžiniškos nuolaidos“, – pastebėjo jis.

Infliaciją mažinti nustojęs ir ECB.

„Manau, niekas per daug nebesitiki, kad palūkanos bus keliamos, bet ECB yra institucija, kuri darydama įstatymus, žiūri į galinio vaizdo veidrodėlį. Dar prireiks laiko, kol įsitikins, kad infliacija maža ir kad ji mažės“, – šnekėjo ekonomistas.

„Kai lyginį šių metų infliaciją su praeitų metų, ji negali būti labai didelė. Nors Lietuvoje ji stebėtinai didelė, nes maisto kainos labai užsispyrusiai nekrenta. Aišku, jei lygintume infliaciją su ta, kuri buvo prieš dvejus trejus metus, tai ji būtų milžiniška, ypač Lietuvoje. Mes labai prisivijome ES vidurkį pagal kainų lygį. Pagal atlyginimų vidurkį irgi prisivijome. Mes buvome mažų darbo užmokesčių šalimi, o dabar nebesame. Mes buvome žemesnių kainų šalimi, o dabar – ne. Maisto kainų vidurkis – 3 proc. didesnis nei Europos Sąjungos“, – pridūrė ekonomistas.

Ž.Maurico teigimu, Lietuva tampa ne turtinga, o brangia šalimi.

„Jei maisto kainos ir toliau nekris, tai lygis bus aukštas. Statistiškai Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos maisto produktų vidutinis kainų lygis bus mažesnis nei Lietuvoje. O maisto produktų kainas žmonės labai mato. Kiti, atvykę čia, sakys – čia tikrai brangi šalis“, – sakė jis.

Kritikuoja biudžetą

Ž.Mauricas įvertino ir pasiūlytą kitų metų biudžetą. Esą jis – rizikingas.

„Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, mes išaugome savo rūbą, mūsų ekonomika labai stipriai pažengė į priekį, mes subrendome kaip valstybė. Žmonės reikalauja vis geresnės kokybės paslaugų iš viešojo sektoriaus – pažiūrėkite į mūsų kelių kokybę, ji neatitinka mūsų ekonomikos lygio.

Pasižiūrėkite į sveikatos apsaugą, švietimą – yra daug iššūkių. Vienas iš sprendimo būdų – gerinti skaidrumą, efektyvumą, o kitas – gerinti finansavimą. Bet mes nesugalvojame daugiau šaltinių finansavimui. Buvo daug lūkesčių dėta į mokesčių reformą“, – kalbėjo pašnekovas.

[[ge:lrytas:lrytas:29205729]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Ž. Mauricas įspėja – pamatysime nemalonių procesų: pajus dauguma gyventojų