Energetikos projektai – Maskvos taikinys

Rusija – manipuliavimo meistrė. Kone visus projek-tus, spartinančius Lietuvos žingsnius iki energetinės nepriklausomybės, jos struktūros tebebando užgniaužti pasinaudodamos gyventojų baime, pasitelkdamos ne tik melą, bet ir visuomenines organizacijas.

Vėjo jėgainių statybos projektai dažnai stringa dėl gyventojų baimės, kuri specialiai pakurstoma.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėjo jėgainių statybos projektai dažnai stringa dėl gyventojų baimės, kuri specialiai pakurstoma.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 17, 2024, 9:00 AM

„Kokios pagalbos verslas sulaukia iš valstybės? Jokios. Pabandykite pastatyti vėjo jėgainę ir prisijungti prie tinklo, tuomet sužinosite, kaip vykdomos Seime priimamos deklaracijos. Valstybei nereikia pigios elektros energijos.

Vėjo jėgainių projektas pradedamas įgyvendinti Baltijos jūroje. Paprastai valstybės tokius projektus įgyvendina ant žemės, nedaro to jūroje.

Bet mūsiškės strategija – išleisti milijardus eurų vėjais, nes elektros energija bus gaminama toliausiai nuo Vilniaus ir Kauno“, – štai taip dviprasmiškai per Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinę asamblėją gegužės pradžioje apie valstybės ir verslo bendradarbiavimą sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jis, būdamas ir verslininkas, žino, kiek trukdžių kyla statant vėjo jėgaines žemėje, bet būdamas politikas vis tiek tvoja ypač svarbiam energetikos projektui.

Du bendros 1,4 GW galios vėjo jėgainių parkai jūroje bus pastatyti 2028 metais. Kasmet jie pagamins 6 TWh elektros – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projekto iniciatorė Energetikos ministerija siekia, kad Lietuva taptų pajėgi elektrą gamintis pati ir nebebūtų priklausoma nuo jos importo, o tai ne visiems patinka.

Valstybės saugumo įžvalgos

„Siekdama politinių tikslų Rusija nevengia naudotis turimais svertais energetikos sektoriuose. Elektros sistemų sinchronizacija su žemyninės Europos tinklais yra itin svarbus projektas Baltijos šalims siekiant užtikrinti energetinę nepriklausomybę.

Tikėtina, kad Rusijos režimo atstovai, norėdami išlaikyti infrastruktūros sąsajas su Baltijos šalimis, artimoje perspektyvoje ieškos būdų daryti įtaką Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos klausimais.

Jie bandys megzti naujus ir pasinaudoti esamais ryšiais su Baltijos šalyse veikiančiais lojaliais energetikos sektoriaus atstovais, stiprins lobistinius veiksmus ES institucijose ir manipuliuos Baltijos šalių elektros sistemų išankstiniu atjungimu nuo BRELL žiedo“, – tokią įžvalgą Valstybės saugumo departamentas pateikė savo 2022-ųjų ataskaitoje.

Ir tai vyksta. Per penkiolika pastarųjų metų dešimtims projektų, didinančių Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, pagaliai į ratus buvo kaišiojami pasitelkus vietos bendruomenes. Ir neretai – sėkmingai.

Priekulė. 2009 metais Klaipėdos apskrities Priekulės seniūnijos gyventojai stojo piestu prieš vėjo jėgainių statybą. Vėjuota Priekulė buvo pasirinkta dėl palankių elektrai gaminti gamtos sąlygų.

Buvo planuojama į vėjo jėgainių projektą investuoti daugiau kaip 240 mln. litų (apie 68,5 mln. eurų). Skaičiuota, kad jėgainės per metus gamins per 100 mln. kilovatvalandžių (kWh) žaliosios elektros energijos. Gyventojai pastojo kelią vėjo jėgainėms argumentuodami, kad jos gadins kraštovaizdį, kenks kaimo turizmui ir sumažins gyventojų nekilnojamojo turto kainas.

Pagėgiai. 2011-aisiais dar vienas vėjo jėgainių projektas susidūrė su trukdžiais Pagėgių savivaldybėje, Lumpėnuose. Gyventojams buvo pristatytas projekto planas, kuriame tikinta, kad jėgainių atsiradimas nekenks apylinkėje įsikūrusių žmonių gyvenimo kokybei, tačiau tai jų neįtikino.

Bendruomenės ir verslo ginčas persikėlė į teismus, kurie 2013 metais uždegė žalią šviesą vėjo jėgainių plėtrai šiame rajone.

„LitPol Link“. Tarpvalstybinė aukštosios įtampos 500 MW galios 400 kV elektros oro linija nuo Elko Lenkijoje iki Alytaus buvo nutiesta atrėmus iššūkius. 163 kilometrų ilgio linija Lietuvoje sudaro apie 50 kilometrų – driekiasi Alytaus ir Lazdijų rajonuose. Ji buvo pradėta eksploatuoti 2016-aisiais.

Prasidėjus statyboms iki tol tylėję dzūkai pradėjo reikalauti, kad būtų keičiamas elektros jungties statybos ir eksploatavimo teritorijų statybos maršrutas.

Lazdijų savivaldybė griebėsi veiksmų siekdama sustabdyti elektros linijos tiesimą rašydama laiškus valdžios institucijoms ir argumentuodama, kad projektas pakenks gamtos ir istoriniams paminklams.

Ginčas persimetė į teismus, jų sprendimas nebuvo palankus savivaldybei.

Žygaičiai. „Chevron go Home“, „Chevron – von“ – tokiais plakatais įvairiuose piketuose kone per visus 2013-uosius mojavo Tauragės rajono Žygaičių miestelio gyventojai. Ir išties amerikiečių energetikos milžinė „Chevron“ 2013-ųjų spalį, taigi po metų gaišaties, atsiėmusi paraišką pasitraukė iš konkurso naftos ir dujų gavybos Lietuvoje licencijoms gauti.

Netrukus Žygaičių bendruomenę aptemdė skandalas kilus įtarimui, kad bendruomenės vadovas ir kai kurie gyventojai iš tuometės įmonės „Lietuvos dujos“ gavo solidžias kompensacijas, – paaiškėjo, jog per jų žemę buvo nutiesti dujų tiekimo vamzdžiai. Tuo metu trečdalis „Lietuvos dujų“ akcijų priklausė Rusijos koncernui „Gazprom“.

„Independence“. Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas „Independence“ Klaipėdos uoste prisišvartavo 2014-ųjų spalį, tačiau iki tol būta politinių aistrų ir dėl jo būtinybės, ir dėl jo kainos.

2014-ųjų pradžioje Seime buvo sudaryta parlamentinė laikinoji komisija, kuri tyrė buvusios konservatorių Vyriausybės veiklą energetikos srityje. Jos pirmininkas Artūras Skardžius tuo metu aiškino, kad laivas per brangus, o kai kurie sprendimai neva priimti neteisėtai.

Kodėl anuomet, prieš dešimtmetį, A.Skardžius priešinosi SGD terminalo statyboms? Tuo metu naujienų portalo 15min atliktas žurnalistinis tyrimas paklojo faktus: A.Skardžiaus šeima turėjo energetikos įmonę Baltarusijoje, gavusią tos valstybės finansinį skatinimą. Šeimos bendrovės projektą finansavo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombank“.

Politikas bylinėjosi su žurnalistais, kol 2019-aisiais Lietuvos aukščiausiasis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą ginče ir konstatavo, kad žurnalistinis tyrimas buvo objektyvus ir teisingas.

Mažeikiai. 2015 m. Mažeikių gyventojai sunerimo dėl biodujų jėgainės statybų arti miesto, Kalnėnų kaime.

Teigta, kad biodujas iš gyvulininkystės atliekų gaminsianti jėgainė terš aplinką ir sumenkins gyvenimo kokybę. Sulaukusi pasipriešinimo Vokietijos įmonė iš Mažeikių pasitraukė, o Lietuva neteko užsienio investuotojo, kuris būtų padidinęs žaliosios energijos gamybą.

Visaginas. 2015-aisiais LRT atliktas tyrimas atskleidė, kas pasistengė, kad Lietuvoje būtų organizuojamas referendumas dėl naujos atominės elektrinės Visagine statybų. Tyrimas paliudijo apie branduolinės energetikos Lietuvoje priešininkų sąsajas su Rusijos politikos vykdytojais Baltijos šalyse.

Anuomet Seimas pritarė, kad reikia svarstyti, ar skelbti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos, nors referendumas prieštaravo jau galiojusiam Atominės elektrinės įstatymui ir šalies Konstitucijai.

Žurnalistai išsiaiškino, kad tuometis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas, Seime patarinėjęs Antanui Baurai, kartu telkė pajėgas prieš atominę elektrinę. Jis kartu su Daugpilio organizacijos „Kislorod“ lyderiu Nikolajumi Charlamovu 2015-aisiais organizavo ir protesto žygį per Lietuvą, toks pat jis vyko ir Latvijoje.

Seime T.Tomilinas anuomet surengė diskusiją, kurioje buvo pristatyta „Rosatom“ pozicija dėl „Hitachi“ reaktoriaus keliamų pavojų, gąsdinta, neva Visagino elektrinė kels grėsmę gyventojų sveikatai.

Kaunas. 2017-aisiais Kauno miesto ir rajono gyventojai, įbauginti, kad planuojama statyti Biruliškių kaime atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė kenks jų sveikatai ir sumenkins nekilnojamojo turto vertę, kreipėsi į aukščiausias valstybės institucijas. Buvo teigiama, kad projektui nepritaria Europos Komisija, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir Energetikos komisija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, aplinkosaugos ir energetikos ekspertai.

Jėgainė veiklą pradėjo 2020-aisiais. Jei šis projektas būtų patyręs nesėkmę, Lietuvai būtų grėsusi 25 mln. eurų bauda. Šiuo metu kogeneracinė jėgainė vykdo savo veiklą ir gamina žaliąją energiją, gaunamą iš perdirbti netinkamų atliekų.

Širvintos. 2023-iaisiais Širvintų rajono gyventojai pradėti raginti kilti į kovą prieš vėjo jėgainių parko projektą įtikinėjant, kad jis kenks gamtos paveldui, paukščiams ir gyvenimo kokybei. Kovai prieš energetinę laisvę pasitelktos ten esančios paukščių perėjimo vietos. Šiam projektui priešinasi specialiai įkurta asociacija „Kraštovaizdis“, kuri teigia atstovaujanti Širvintų rajono gyventojams, esą nusiteikusiems prieš vėjo jėgainių parką Širvintų rajone, nors yra diriguojama verslininko iš Vilniaus Teisučio Budos, siejamo su viešuose valstybės pirkimuose sėkmę atradusia reklamos bendrove „Aola“.

Naudojasi ne tik baime

„Rusija, norėdama padaryti poveikį, manipuliuoja viskuo, kuo tik įmanoma, ir tai daro nuolat kuo įvairiausiose srityse.

Neverta abejoti tuo, kad ji manipuliacijoms panaudoja ir gyventojų bendruomenes, ypač tokiais atvejais, kai projektai kertasi su jos interesais energetikos srityje“, – pabrėžė politologas Marius Laurinavičius.

Jis ir pats yra atlikęs tyrimą, susijusį su amerikiečių įmone „Chevron“, – nuo politikams daromos įtakos iki manipuliavimo Žygaičių bendruomene.

„Dezinformacijai apie skalūnų dujas skleisti buvo naudojama klastotė – neva dokumentinis amerikiečių režisieriaus sukurtas filmas. JAV teismai įrodė, kad dezinformacijai Rusija skyrė tam tikras pinigų sumas, filmui – taip pat“, – sakė M.Laurinavičius.

Pasak jo, Rusijoje veikia specialios struktūros, kurios ne tik stebi, kas vyksta įvairiose šalyse, Lietuvoje – taip pat, bet ir analizuoja padėtį ir teikia pasiūlymus, kaip padaryti poveikį visuomenės nuomonei.

„Naudojama įvairi technika, bet dažniausiai manipuliuojama žmonių emocijomis ir baime. Pasinaudojama ir mūsų valstybės institucijų daromomis komunikacijos klaidomis.

Neatsitiktinai ir kai kurie Lietuvos politikai nuolat transliuoja mažų mažiausiai rusišką naratyvą prieš nepriklausomą energetiką“, – kalbėjo M.Laurinavičius.

Projektai ir jiems daroma įtaka

Arvydas Sekmokas, Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras:

„Įžvelgčiau dvi priežastis, kurios pastoja kelią svarbiems energetikos projektams Lietuvoje.

Viena jų – Rusijos bandymai sužlugdyti Lietuvos energetikos nepriklausomybę didinančius projektus: Visagino atominę elektrinę, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, elektros jungtis su Lenkija bei Švedija, dujų jungtį su Lenkija, taip pat skalūnų dujų gavybos projektą. Tai tam tikra Rusijos kova prieš Lietuvą.

Kita priežastis – energetikos industrija. Energetikos projektai daugiau ar mažiau keičia kraštovaizdį, ir gyventojai priešinasi permainoms, ypač toms, kurios vyksta arti jų gyvenamosios vietos ir kurios turi vaizdinį bei psichologinį poveikį.

Tačiau situacija keičiasi. Lietuvai yra svarbūs ne tik valstybiniai energetinės nepriklausomybės projektai, bet ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtra, juo labiau kad dar nėra įgyvendintas sinchronizacijos projektas, kuris turi didelę svarbą Lietuvos energetiniam savarankiškumui.

Įgyvendinant atsinaujinančiosios energijos projektus negalima ignoruoti vietos bendruomenių – reikia su jomis tartis. Svarbu, kad įmonės galėtų įgyvendinti komercinius energetikos projektus, o kadangi jos siekia pelno, turėtų tartis ir tuo pelnu dalintis su bendruomenėmis, kurių teritorijoje projektai plėtojami.

Galbūt tai galėtų būti išasfaltuoti žvyrkeliai, atnaujinta elektros linijų infrastruktūra, oro linijas pakeičiant požeminiais kabeliais, arba kaip nors kitaip prisidėta prie gyventojų gerovės.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.