Kepinių ir konditerijos gamybos grupei „Fazer“ skelbiant apie planus perkelti gamybą į gamyklą Latvijoje, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, jog panašiu keliu gali pasekti ir kitos įmonės.

Tam esą yra svarbi priežastis, o, jei verslai neieškos sprendimo, ateityje jiems gresia konkurencingumo praradimas.

Pastarąjį dešimtmetį vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje siekė apie 9 proc., bet produktyvumo augimas, anot N.Mačiulio, buvo gerokai kuklesnis – šis nesiekė 5 proc. per metus.

Tai esą reiškia pamažu blėstantį konkurencingumą, mat vidutiniu arba ilguoju laikotarpiu atsiranda rizika prarasti eksporto rinkas, ko iki šiol dar nebuvo.

[[ge:lrytas:lrytas:32598455]][[ge:lrytas:lrytas:32558618]]

„Kai kuriuose sektoriuose mes tai jau matome – yra įmonės, kurios uždaro gamyklas ir perkelia veiklą į kitas valstybes. Girdėjome, maisto pramonėje buvo keli pavyzdžiai.

Visuose sektoriuose, kurie turi arba mažiau galimybių investuoti į automatizaciją, arba mažiau investavo, yra rimti iššūkiai. Kai kalbame apie produktyvumo augimą įmonėje, tai priklauso ne tik nuo darbuotojų pastangų, kompetencijų ir patirties, bet ir nuo to, kokie yra įrengimai, su kuriais dirbama“, – naujienų agentūros ELTA laidoje „Verslo požiūris“ dėmesį atkreipė N.Mačiulis.

[[ge:lrytas:lrytas:32799799]]

Pasak ekonomisto, kai darbuotojas griovius kasa kastuvu, o ne naujausia technine įranga, per valandą bus sukuriama ne tokia didelė pridėtinė vertė. Yra įmonių, kurios neinvestavo į gamybinius pajėgumus, todėl jų darbo sąnaudos tampa didesnės.

„Lengvoji pramonė, tekstilė. Į tokius sektorius bus mažiau ir išorinių investicijų, kai kurios įmonės turbūt ieškos galimybių iškelti veiklą į kitas šalis“, – galimas pasekmes įvardijo N.Mačiulis, pridurdamas, jog Lietuvos pramonėje šiuo metu dirba apie 15 proc. visų užimtųjų.

Maža to, pramonė sudaro didelę dalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Tiesa, kadangi bankrotų bangos, kaip pastebi ekonomistas, vis dar nematome, būtų sunku pasakyti, kokia dalis šio sektoriaus įmonių yra nebekonkurencingos.

„Matome, kad tos įmonės gali vykdyti veiklą, vykdo ir tai daro nenuostolingai. Aišku, tai – ne tik pramonės įmonės. Yra ir kai kurios paslaugų įmonės, kurios dėl darbo sąnaudų gali tapti nekonkurencingos“, – sakė ekonomistas.

„Fazer“ – ne vienintelis praradimas: netrukus kraustytis iš Lietuvos gali ir daugiau įmonių (3)