„Svarstome“, – trečiadienį žurnalistų paklaustas, ar Lietuva svarsto atsiimti ieškinį, sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Lietuvos į ESBT dėl EK vertinimo kreipėsi 2024 m. liepą.
Toks sprendimas buvo priimtas dėl nesutarimo tarp EK ir Lietuvos dėl to ar įvykdyti mokesčių pakeitimai buvo pakankamai ambicingi.
Kaip tuo metu skelbė Finansų ministerija, EK tiek netinkamai apskaičiavo neišmokėtą RRF paramos sumą, tiek paskelbė priemonės rodiklių vertinimo metodiką po to, kai Lietuva pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą ar patvirtino „Naujos kartos Lietuva“ planą.
Kaip aiškino tuometinė premjerė Ingrida Šimonytė, ESBT sprendimas padės suprasti, kaip su valstybėmis susitartus tikslus suvokia EK, kas pagelbės ir kitoms ES šalims.
Anot jos, ginčas kilo dėl skirtingo suvokimo, ką reiškia lengvatų peržiūrėjimas. Politikės teigimu, Lietuvos Vyriausybė suprato, kad tikslas buvo pasiūlyti panaikinti neefektyvias lengvatas, tuo metu EK tikėjosi plano panaikinti didžiąją dalį mokestinių išimčių.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, gruodžio viduryje EK atliko trečią mokėjimą Lietuvai pagal RRF – išmokėjo 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą. Šį mokėjimą sudaro 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų.
Iki tol iš RRF Lietuva yra gavusi beveik 1,4 mlrd. eurų, jau paskelbta kvietimų projektams už daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų (100 proc. visų plano lėšų), o sutarčių – už 3,56 mlrd. eurų (93 proc.).
Iš viso Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui finansuoti numatyta 3,85 mlrd. eurų, iš kurių 194 mln. eurų skiriama Europos iniciatyvai „REPowerEU“, kuria siekiama laipsniškai nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos. Žygimantas Šilobritas (ELTA)