Baiminasi, kad sistema sugrius
Siūlymai atsisakyti automatinio įtraukimo, valstybės subsidiją pakeisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata bei atverti vienerių metų „langą“, per kurį būtų galima pasitraukti iš sistemos, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) kelia nerimą dėl pačios sistemos likimo.
Anot R.Lazutkos, baiminamasi, kad pastaroji bus sugriauta, sumažės kaupiančiųjų skaičius.
Vis tik tokius nuogąstavimus profesorius laiko nepagrįstais – jis atkreipia dėmesį, kad visuomenės pastebimas nepasitenkinimas kyla dėl dabartinės sistemos. Jei ši bus patobulinta – nepasitenkinimo gali ir nebelikti.
„Jei iš esamos sistemos daug kas nori išeiti, nereiškia, kad norės ir iš patobulintos. Tuo tikslu ji ir tobulinama, kad liktų ir net prisijungtų tie, kuriems ji naudinga. Reikia turėti galvoje trumpą ir ilgą laikotarpį“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė R.Lazutka.
Profesorius mano, kad trumpuoju laikotarpiu kaupiančiųjų skaičius gali išties sumažėti, nes daugelis jų į sistemą buvo įtraukti to nenorint, taip pat – nesudarant sąlygų pasitraukti, sustabdyti įmokas ilgesniam laikotarpiui bei neužtikrinant patrauklios išmokos formos sulaukus senatvės.
„Pažadėtas tik metų trukmės „langas“ gal ir gali paskatinti bėgti, kol išleidžia. Todėl „lango“ klausimas vertas diskusijos. Gal „langą“ palikus atviru visam laikui, žmonės sprendimus priimtų racionalesnius ir iš ilgalaikės perspektyvos“, – svarstė profesorius.
Vis tik po kiek laiko, kai žmonės matys, kad sistema tapo lankstesne, R.Lazutkos manymu, galima tikėtis, kad pasilikimas joje nebebus toks bauginantis.
„Jei „langas“ pravertas visam laikui, nėra poreikio skubėti išeiti. Leidimas atsiimti tik asmeniškai įmokėtas lėšas be valstybės subsidijos taip pat mažins paskatas palikti sistemą“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, tikėtina, kad iš sistemos pasitrauks mažas pajamas gaunantys arba didelius finansinius įsipareigojimus turintys gyventojai.
Jis mano, kad lėšų atsiėmimas pasitraukusiems iš sistemos galėtų būti vykdomas sudarant grafiką. Taip esą nebūtų streso nei pensijų fondų valdytojams, nei vartojimo rinkai, mat dabar nerimaujama ir dėl to, ar lėšų atsiėmimas šalyje nesukeltų makroekonominio nestabilumo.
Nepalengvina gyvenimo tada, kai to reikia
O štai dabartinės valdžios siūlymas pakeisti valstybės subsidiją GPM lengvata abejonių sukėlė buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei.
„Ekspremjerė kritikuoja, kad subsidijos (30 eurų visiems) pakeitimas mokesčio lengvata yra anti-socialdemokratiškas, t.y. naudingesnis daugiau uždirbantiems.
Taip, bet ar tikrai įmokos būsimoms pensijoms yra tinkamas instrumentas pajamų nelygybės mažinimui? Visas civilizuotas pasaulis tam naudoja ne įnašus į pensijų fondus, bet mokesčių sistemą. Ją reikia keisti, kad pajamų nelygybė būtų rimtai mažinama“, – I.Šimonytės poziciją įvertino R.Lazutka.
Jis pridūrė, jog įmokos pensijoms skirtos ne nelygybės mažinimui, mat „skatinamąja“ įmoka remiami mažų algų gavėjai ateityje gali būti didelių algų, o senatvėje – didelių „Sodros“ pensijų gavėjais.
Kaip pavyzdį jis įvardijo po paskaitų uždarbiaujantį studentą, kuris, kaip dalyvaujantis antroje pensijų pakopoje, valstybės yra remiamas 1,5 proc. priedu, nors ateityje studento alga gali būti tokia, kad paramos jam nebereiks.
„Tačiau valstybė jau iššvaistė jo paramai jaunystėje. Ir ne palengvindama jo gyvenimą studijų metu, kai reikėjo, bet įšaldžiusi tą paramą jo antros pakopos sąskaitoje 45 metams. Kas tai? Kam to reikia? Kokia logika?
O dar didelis nelogiškas perskirstymas toje sistemoje tarp dalyvaujančių ir nedalyvaujančių – antrieji per biudžetą remia pirmuosius, neatsižvelgiant, kuris finansiškai pajėgesnis. Per mokesčių atidėjimo lengvatą tai galima kiek neutralizuoti“, – įžvalgomis dalijosi R.Lazutka.
Sukurtų geresnes darbo sąlygas
Idėja atsisakyti valstybės subsidijos abejonių kelia ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnui Linui Kukuraičiui – pastarasis mano, kad toks pakeitimas sumažintų bendrą įmokos dydį į antrą pakopą.
Tačiau R.Lazutka atkreipė dėmesį, jog tarp siūlomų pokyčių numatoma ir suteikti galimybę kaupiantiems padidinti savo asmeninėmis lėšomis sumokamą dalį.
„Pensijų fondų valdytojai turi progą įrodyti kad tai naudinga. Kita vertus, planuojamas darbdavių prisidėjimas (kas, žinoma, būtų darbo vietos kainos ar darbo užmokesčio kėlimo sąskaita), tame tarpe steigiant profesinius fondus, kurie valdomi turint patikėtinius. Tai žada suplanuoti tolimesniame etape“, – teigė ekonomistas.
Jis taip pat pastebėjo, kad valstybė, finansuodama viešąjį sektorių ateityje, galėtų atsižvelgti į tai, kad įstaigoms gali tekti prisidėti prie darbuotojų pensijų, jei tai būtų numatyta ir kolektyvinėse sutartyse.
O tai esą tik sukurtų geresnes darbo sąlygas.
„Tokiu būdu viešasis sektorius sukurtų konkurencines sąlygas tai daryti ir privačiam, nes jam taptų sunku konkuruoti su viešuoju, kuriame darbo sąlygos taptų pranašesnės“, – pridūrė profesorius.
Ar tikrai „Sodrai“ kyla grėsmė?
Dar viena nepagrįsta kritika siūlomoms korekcijoms R.Lazutka laiko nerimą, jog nedalyvaujantys antroje pakopoje kels grėsmę „Sodros“ finansiniam stabilumui ateityje.
„Niekada „Sodros“ pensijų dydis nebus nustatomas pagal dalyvavimą antroje pakopoje“, – pastebėjo profesorius.
Anot jo, mažesnė našta „Sodrai“ kliūtų tik tokiu atveju, jei tiems, kurie sukaupė pensiją antroje pakopoje, „Sodros“ pensija būtų mažinama, o priešingu atveju – didinama.
„Tačiau tai niekada nebus daroma. Nesvarbu, ar 40, 50 ar 70 proc. visų pensininkų gaus antros pakopos anuitetą, vis tiek „Sodros“ pensijos dydis bus visiems skaičiuojamas pagal jos formulę, neatsižvelgiant, ar asmuo gauna kokias nors kitas pajamas, tame tarpe iš antros pakopos.
Taigi, argumentas, kad antra pakopa gelbės „Sodros“ finansinį stabilumą – neteisingas“, – teigė R.Lazutka.
Ekonomistas pakomentavo ir diskusijas, kad „Sodros“ pensijų vienetų pirkimas pasitraukiant iš sistemos įstaigai gali sukurti papildomus įsipareigojimus.
„Sodros“ įsipareigojimai reiškia didesnes pensijas. To ir reikia siekti, nes esamas „Sodros“ pensijų dydis nepakankamas. Teisinga būtų antros pakopos subsidijos negavusiems, ją atitinkamai irgi skirti „Sodros“ pensijos apskaitos vienetų pirkimui“, – įsitikinęs R.Lazutka.
Jis išreiškė lūkestį, kad vos tik sutvarkius antrą pakopą Vyriausybė imsis „Sodros“ pensijos stiprinimo.