Kaip pranešta pirmadienį, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui priimti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo būtinybės.
„Viešojoje informacinėje erdvėje pasirodžius pranešimams apie valstybės kapitalo energetikos įmonės „Ignitis grupė“ vystomo vėjo parko Baltijos jūroje plėtros projekto eigą ir viešai kylant klausimams dėl galimų nuostolių keičiantis šio projekto įgyvendinimo terminams“, – nurodė prokuratūra.
„Sprendimai dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo priimami atlikus išsamų viešai skelbiamos bei papildomai gaunamos informacijos, dokumentų, aktualaus teisinio reglamentavimo bei kitos informacijos analizę bei įvertinimą“, – teigiama pranešime.
Lietuva planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ tapo su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Grupė kovą metiniame pranešime paskelbė, kad šio parko veiklos pradžia gali nusikelti keletą metų, susiduriant su tam tikrais finansiniais iššūkiais bei visoje Europoje stringant žaliojo vandenilio projektams – nors skelbta, kad pradėti veikti parkas galėtų 2033 m., tačiau tikėtina, kad šis terminas nusikels.
Apie tai, kad dėl viešojo intereso gynimo, galimai vėluojant pirmojo jūros vėjo parko projektui, pasisakyti turi generalinė prokuratūra kalbėjo prezidento vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.