Ketvirtadienį vaikinai pristatė savo sukurtą maisto užsakymo į namus internetinę svetainę lėkštė.lt. Pamatę Danijoje sėkmingai veikiančią panašią sistemą, panoro tokią sukurti ir Lietuvoje.
„Į Lietuvą visi kartu grįžome būtent dėl šio projekto. Patiko Lietuvoje. Nėra čia taip blogai ir nėra sunku vystyti verslą. Labiau pasistengus ir čia galima pasiekti finansinę laisvę ir gerovę, kurios ieškodami dauguma žmonių pabėga“, - tikino T. Vonžodas.
Jį gimtinė patraukė visavertiškesniu gyvenimu: „Dažnas emigrantas svetur yra kažkiek apribotas, mažiau pripažįstamas.“
Dirbti savo biure nemokamai jaunuosius verslininkus priėmęs „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis stebėjosi: „Per televiziją matome, laikraščiuose skaitome, kaip Lietuvoje viskas negerai, o kitur – viskas gerai. Neįprasta, kad jaunimas grįžta iš užsienio ir kuria verslą Lietuvoje. Vakar skambino jauni žmonės, architektai iš Italijos. Jie dirba vienoje kompanijoje. Jie irgi norėtų dirbti Lietuvoje.“
Jo įsitikinimu, labai gerai, kad jaunimas išvažiuoja studijuoti ar emigruoja, pamato, ką gali daryti, o paskui grįžta į Lietuvą ir siūlo tai, ko reikia vietos rinkai.
„Vaikinai iš biuro išeina paskutiniai, labai atsidavę, labai myli tą verslą. Su tokiu požiūriu žmonės pasiekia labai daug. Linkiu jums išlikti tokiais, kokius jus mačiau paskutinius keletą mėnesių. Norėtųsi, kad išlaikytumėte tokį požiūrį į darbą visą gyvenimą. Nuo požiūrio daug priklauso. Manau, kad jūs daug pasieksite“, - sveikindamas su verslo pradžia kalbėjo A. Avulis.
Suerzino pasiūlymų gausybė
Internetinis maisto užsakymo puslapis lėkštė.lt veikti pradėjo prieš savaitę. Ketvirtadienį maistą buvo galima užsakyti iš septynių mažų Vilniaus restoranų. Restoranai gamina picas, makaronus, sumuštinius ir suši.
„Norime dirbti su mažais restoranais, nes tikime, kad jų kokybės ir kainos santykis yra puikus“, - sakė T. Vonžodas.
Jo teigimu, puslapio privalumas – daug restoranų viename puslapyje.
Šią idėją vaikinai parsivežė iš Danijos. Ten analogiška svetainė veikia jau 10 metų. Danijos įmonė „E-takeway ApS“ yra lietuvių partnerė ir jau investavo į jų verslą. „Visa Vakarų Europa tuo naudojasi, o Baltijos šalyse to iki šiol nebuvo“, - pasakojo Romualdas Urbonas.
Universitete Danijoje studijuodami vaikinai patys užsakė maistą iš daniškojo „lėkštės“ analogo e-takeaway.dk.
„Labai skaudėjo galvą naudojantis „Google“ - gavome labai daug pasiūlymų, iš kur užsisakyti maistą. Kodėl visko negalima rasti vienoje vietoje?“ - svarstė studentai.
Idėja sugrąžino tris draugus į Vilnių – vieną iš JAV, kitus du iš Danijos.
Iš pradžių vaikinai darbavosi Saulėtekio slėnyje. Dabar įsikūrė įmonės „Hanner“ biure, „Europos“ pastato 30 aukšte. Įgyvendinti sumanymą juos padrąsino ir antra vieta konkurse „Verslauk“.
Suši į Kirtimus vidury nakties
„Įsivaizduokit, vėlus trečiadienio vakaras, pusė dvylikos, gyvenu Kirtimuose. Kas pristato suši į namus? Einu į „Google“. Krūva rezultatų. Ar jie pristato maistą į Kirtimus? Ar jie šiuo metu dirba? Praleidžiu iki 20 minučių, kol išsiaiškinu. Neapsikentęs skambinu į didžiuosius tinklus ir valgau jų maistą. O juk ne visi jį mėgsta!“ - kada pasitarnaus puslapis lėkštė.lt aiškino T. Vonžodas.
Svetainėje matyti restoranai, iš kurių galima užsakyti maisto. Langelyje prie restorano parašyta, jis dirba ar ne, per kiek laiko atvežtų maistą į pasirinktą Vilniaus vietą. Atsivertus meniu, galima matyti patiekalų nuotraukas ir kainas. Maistą užsakovas gali atsiimti pats arba laukti pristatymo į namus. Už maistą sumokėti galima grynais arba pervesti per banką.
Užsakant galima palikti komentarą – „durų kodas yra 358“, „nedėkit padažo“ ar bet kokį kitą.
Užsakius internetu, restorano darbuotojas gauna pranešimą, kuriame pasirodo užsakymo informacija. Restorano darbuotojas arba priima užsakymą, arba atmeta (jei tarkime, neturi reikiamų produktų patiekalams pagaminti). Taip pat gali pavėlinti užsakymo laiką.
Žmogus prie kompiuterio gauna atsakymą. Jei restoranas pavėlina užsakymą, užsakovas gauna klausimą, ar sutinka gauti maistą vėliau. Viskas įvyksta per kelias akimirkas.
„Mūsų partneriai ir investuotojai iš Danijos „E-takeway ApS“, iš kurių ir perėmėme verslo idėją, šią sistemą bando užpatentuoti. Ji tikrai leidžia greičiau komunikuoti užsakovui ir restoranui nei skambinant ar rašant žinutes“, - aiškino T. Vonžodas.
Vaikinų ateities planai – plėstis į kitus Lietuvos miestus, Rygą ir galbūt Taliną. Jie norėtų įkurti ir savo „automobilių parką“, kad net tie restoranai, kurie neturi savo maisto išvežiotojo, galėtų atsidurti lėkštė.lt svetainėje.
