Tačiau komfortas jiems kelia žiovulį – įdomiau keisti pasaulį. Į birželio 15 d. pradėjusį veikti internetinės mokyklos projektą „Keenjar“ vyrukai investavo savo 60 tūkst. dolerių ir kol kas nesigaili – JAV įsteigta ir Lietuvoje sukurta svetainė jau sulaukė 10 tūkst. nemokamo mokslo paragauti panūdusių lankytojų ir kiekvieną savaitę jų skaičius dvigubėja.
Konservuotas mokslas pavadintas „Keenjar“
Suprantama, kad ne vienas jūsų jau nusivylėte. Internete mokymosi programų ir taip apstu, norintieji gali ieškoti mokytojų, kuriančių laidas „Youtube“, ieškantieji rimtesnių žinių – panaršyti atviruose pasaulio universitetų archyvuose, kur talpinama vis daugiau nemokamų paskaitų.
Ką jau tokio naujo gali pasiūlyti du meno mokyklos absolventai, kad į juos reikėtų žvelgti rimčiau negu į eilinius „startuperius“, kurių tuntai dabar mėgina parduoti naujais marškinėliais aprengtas senas idėjas išsvajotiems investuotojams?
„Taip, internete tikrai yra daug mokslo programų. Tačiau visos turi bendrą bėdą – dauguma užsirašiusiųjų studentų taip ir nepabaigia kursų. Nes jie nesijaučia mokymosi bendruomenės dalimi, negali bendrauti su bendramoksliais, lengvai keistis idėjomis. Taip mokytis sunku, ir ilgainiui atsibosta.
Su „Keenjar“ siekėme apjungti tai, kas geriausia fizinio ir virtualaus pasaulio mokyklose: interneto prieinamumą ir informacijos apsikeitimo efektyvumą bei klasės bendravimo aspektus.
Noriu tikėti, kad sukūrėme labai paprastą naudotis ir įtraukiančią platformą, kurioje mokymasis tapo rišamąja medžiaga artimesniam žmonių bendravimui. Juk mokymasis yra natūralus instinktas, tai negali būti nuobodu“, – sako D.Juškys.
„Kažkuria prasme visas šis projektas ir yra startuolis. Tačiau šį sykį nenorėjome daryti kaip įprasta – nelakstėme su sukurpta prezentacija prašinėdami pinigų. Nusprendėme, kad jei tikime savo idėja, privalome už ją balsuoti ir savo pinigais. Todėl kol kas viską finansuojame savo lėšomis, įkūrėme korporaciją JAV, ten turime teisininką, programinė dalis visa parašyta Lietuvoje.
Taigi, investavę 57 tūkst. dolerių savo lėšų, šiek tiek gavę iš smulkių rėmėjų ir gerokai nuskriaudę savo šeimas, neskirdami joms dėmesio, birželį turėjome visiškai veikiančią ir mus tenkinančią „Keenjar“ versiją, kurią pristatėme žmonėms“, – pratęsė iš Ciuricho kalbantis A.Ringaila.
Jau dabar „Keenjar“ galima rasti per 100 įvairių kursų, pradedant išsamiais programinės įrangos mokymais, baigiant maisto gaminimu, mezgimu, automobilių remontu ar kinų kalba. Platformą išbandė daugiau negu 10 tūkst. vartotojų iš viso pasaulio, o didžiausio susidomėjimo ji sulaukė iš Šiaurės Amerikos gyventojų.
Tiesa, jokių apribojimų šalims nėra, šiuo metu 85 proc. visų mokymo kursų yra nemokami, tad be jokios rizikos gali juos išbandyti ir tu. Arba, jei jauti, kad turi ko pamokyti kitus, gali ten įsteigti savo dėstomą klasę ir ateityje netgi uždirbti. O kaip – tegul papasakoja patys kūrėjai.
Be prievartos ir įsipareigojimų
Pati svetainė atrodo intuityvi, patogi ir įdomi. Kažkuo primena „Pinterest“ skirtą mokymuisi. Galima pasirinkti paprastas pamokas, galima, už papildomą mokestį, rinktis individualesnį darbą su mokytojais.
Tas pačias pamokas galima peržvelgti nė neprisiregistravus, tik tokiu atveju nepasinaudosi visais socialiniais sistemos privalumais – negalėsi pažindintis su tą patį kursą sekančiais „klasiokais“, dalytis pastabomis, gauti asmeninių patarimų.
Suprantu, kad jokio diplomo ši mokykla neduos – tiesiog išmoksi megzti ar ruošti sveikus pusryčius, ir smagu. Tačiau man iškart kilo klausimas – kaipgi pavyksta įtikinti mokytojus talpinti nemokamai čia savo pamokas. Ir kaip galiausiai tiems mokytojams bus atlyginta?
„Nėra taip jau sudėtinga tuos mokytojus rasti. Tie, kurie tuo užsiima, puikiai supranta, kad reikia pradėti nuo nemokamų kursų, kad sukurtų savo bendruomenę, surinktų mokinius, o jau tuomet tiems, kurie rimtai susidomėjo, žymiai lengviau parduoti tolesnius kursus už pinigus“, – paaiškino Domas.
„Mes siekėme sukurti kuo patogesnę infrastruktūrą mokymui. Taigi, tie, kurie jau dėjo savo pamokas į „Youtube“, išbandę mūsų platformą, labai džiaugėsi. Čia yra klasė, komentarai, galimybė turėti savo užrašus, patogu tiesiogiai bendrauti su studentais, sekti, kuris kiek pažengė.
Mokytojai atsirado įvairiai. Vieni patys atėjo, patys viską pasidarė, kitus susiradome mes. Pavyzdžiui yra toks latvis, dėsto, kaip dirbti su „3D Max“ programa. Susisiekiau su juo, keliskart pasiskambinau, paaiškinau kuo užsiimame. Jam buvo įdomu, tik jis labai užsiėmęs.
Tad pasirašėme sutartį, kad mes perkelsime jo medžiagą į savo sistemą (o tai beveik savaitė vaizdo pamokų), sukūrėme visą jo paskyrą ir perdavėme jam prieigos raktus. Tokių buvo ne vienas“, – pratęsė Audrius.
Vyrukai užtikrino, kad patys peržiūri visas pamokas, kad nebūtų pažeidžiamos sutarties sąlygos, taigi sekso mokyklos čia neatidarysite ir pamokų, kaip pasidaryti sprogmenis, nebus. O štai kiek mokytojas išmano, tai ką dėsto, palikta spręsti patiems studentams.
Akivaizdu, kad prastos pamokos bus nepopuliarios, studentai jas vertins neigiamai, taigi toks mokytojas tikrai negali tikėtis nieko uždirbti. Net sumokėjus, galima per 30 dienų pinigus atsiimti. Ir atvirkščiai – pradėję mokytis kinų kalbos ir supratę, kad jums kursas padeda, neatsisakysite už galimybę pratęsti mokslus susimokėti kelias dešimtis dolerių.
„Tie kursai neturi mums patikti – jie turi patikti kažkam. Viskas, ką mes imame, tai 10 proc. nuo mokytojui sumokamos sumos už mokamas pamokas. Beje, tai mažiausia kaina rinkoje, už tai atliekame labai nemažai darbų, tad mokytojams tikrai nėra jokio tikslo bėgti kitur“, – sako Domas.
Kodėl kompiuteris, o ne madingosios programėlės?
„Todėl, kad visų pirma norėjome sukurti kuo geresnę sistemą mokymuisi ir ją ištobulinti. Be to, mokytis kur kas patogiau žmogui sėdinčiam prieš kompiuterį, o ne kažkur bėgančiam su mobiliuoju telefonu rankose. Aišku, yra planų ateityje kurti ir aplikacijas, bent jau kai kurioms mokslo programoms“, – sako Audrius, ir aš staiga suprantu, kad jis teisus.
Na, kaip, pasakykite, mokytis megzti, jei rankose laikai planšetinį kompiuterį? Arba mokytis dirbti to paties kompiuterio programa, jei nesėdi prie jo? Tiesa, užsienio kalbų galima būtų mokytis ir važiuojant troleibusu, tačiau, vėlgi – nepatogu kažką pasižymėti, užsirašyti.
Žodžiu, dar kartą patvirtinome tai, ką jau daugelis suprato: kompiuteris yra darbui ir kūrybai, o nešiojamas įrenginys – laisvalaikiui ir informacijai rinkti.
Silicio slėnis ir lietuviškas charakteris
Domas ir Audrius ties šiuo savo projektu darbuojasi jau pusantrų metų. Viskas daroma labai rimtai – JAV registruota įmonė, kuri turi savo telefoną, adresą ir atstovaujantį teisininką, Lietuvoje programuotojai kūrė bei tobulino paslaugos veikimą. Beje, būtent šios šalys šiems darbams buvo pasirinktos ne atsitiktinai – tiesiog vyrukų teigimu, ten jie atliekami geriausiai. O, štai, menui Lietuvoje vietos, deja…
„Nuo 2005 m. gyvenu Miunchene, o Audrius nuo 2006 m. – Ciuriche. Išvažiavome labai paprastai. Man, kaip klasikiniam muzikantui, Lietuvoje nenusimatė jokių karjeros galimybių ir su mokslais buvo problemų. Taigi, baigęs M.K.Čiurlionio menų mokyklą išvažiavau studijuoti į Berlyną, ten gana ilgai gyvenau, o po to persikėliau į Miuncheną. Čia dirbu filharmonijos orkestre“, – trumpai savo emigracijos istoriją išdėstė Domas.
„Aš irgi baigiau M.K.Čiurlionio mokyklą, po to dvejus metus Lietuvoje studijavau architektūrą. Pasitaikė puiki galimybė išvažiuoti studijuoti į Škotiją, kur baigiau magistrantūrą ir gavau pasiūlymą dirbti Šveicarijoje. Taip jau buvo geriausia“, – pasakojo Audrius apie save.
„Tas patogus gyvenimas skatina tiesiog gyventi komforte, bet mes iš Lietuvos, iš šalies, kur nepriteklius visuomet šalia, kur visada reikia kovoti ir tiesiog nemokame sėdėti sudėję rankas. Nuo to patogumo apima kažkoks kaltės jausmas, kyla noras save išbandyti. Gal tai toks lietuviškas bruožas, siekti kažko daugiau.
Taip nuo kalbų ir perėjome prie darbų, prieš pusantrų metų pradėjome kurti „Keenjar“ ir viskas po truputį išaugo. O pažįstami mes jau nuo 14 metų“, – savo istoriją pristatė Audrius.
„Keenjar“ vardo įmonę draugai įregistravo JAV 2012 m. gegužės mėnesį. Kodėl JAV? Nes dauguma didžiųjų interneto kompanijų registruotos būtent ten, Silicio slėnyje. Ir ne šiaip sau.
„Pradėjome viską nuo balto lapo, tad labai daug aiškinomės. Ir išsiaiškinome, kad pusė visų korporacijų Amerikoje registruota Delavero valstijoje. Ten legalus mokesčių rojus. Nutarėme: jei norime auginti pasaulinį projektą, patys turime ten eiti, kad nuo pradžių viskas būtų teisingai“, – sako Domas.
„Be to, ten visa aplinka – investuotojai, teisiniai patarėjai, viskas maksimaliai pritaikyta, patogu ir visai kito lygio. Tie visi techniniai dalykai mus ir nuvedė į JAV. Juolab, kad viską sugebėjome atlikti telefonais ir paštu – nė nenuvykę. San Fransiske turime dar vieną savo komandos narį – teisininką Bartą, – kuris sprendžia visus teisinius reikalus“, – mintį tęsė Audrius.
Taigi, kiek besigirtų Lietuva, net tautiečiai pažvelgę objektyviau, nedrįsta įmonės steigti čia. Užtat ieškoti gerai dirbančių specialistų, anot Domo ir Audriaus, reikia būtent Lietuvoje.
„Pradžioje mėginome dirbti su amerikiečių programuotojais. Tiesiog jie labai gerai moka save pristatyti ir už tai galime juos tik pagirti. Tačiau, šiek tiek padirbėjus, atsigręžėme į Lietuvą ir pradėjome dirbti su lietuvių kompanija „Zet“. Nėra ko lyginti – lietuviai daug geresni.
Nei aš, nei Domas – neprogramuojame, bet dabar tuo netgi džiaugiamės – tai leidžia žvelgti į viską iš vartotojo pozicijos, matyti, kaip kas turi veikti. Tada lieka pasakyti, ko norime „Zet“, o jie fantastiškai moka dirbti ir išsprendžia visas sudėtingiausias problemas.
Kai dabar pašnekame su kitais programuotojais, jie tik giria, kaip viskas padaryta. Iš techninės pusės – labai tvarkingai. Ir padėkoti galime tik aukštam Lietuvos IT specialistų lygiui. Tai tikrai nėra mitas – mūsų šalies programuotojų lygis labai aukštas ir jie labai atsakingi“, – gyrė Domas lietuvių išmonę.
Taigi, akivaizdu, kad žvelgiant iš Šveicarijos ir Vokietijos, Lietuva atrodo puikiai dirbančių žmonių ir ne taip puikiai verslo sąlygas reguliuojančių valdininkų šalimi.
Pertrauka baigėsi
Na, ką – metas į pamokėlę. Kaip tik galima pradėti klausytis, ko ten susidomėjusius „Keenjar“ lankytojus moko kol kas aktyviausiai registruotų vartotojų sekamas mokytojas Ilja Laursas. Prieš šešias dienas pradėtas kursas užvakar turėjo 175 klausytojus, dabar – 241.
Augimas akivaizdus, tad norisi tikėti, kad šiedu menininkai tikrai nejuokauja ir neskendi iliuzijose, o Lietuvoje gimusios smegenys užkariaus dar dvi svarbias vieteles pasaulyje. Et, kad taip mūsų šalies besmegeniai greičiau savo užimamas vietas pasaulyje atlaisvintų.
