Natūralius, sintetinių priedų neturinčius produktus manufaktūra gamina iš vietinių ūkininkų daržovių. Šiuo metu „Gardulės manufaktūra“ turi penkiolika prekybos partnerių, iš viso – trisdešimt penkis pardavimo taškus. Tai – ir didžiųjų prekybos centrų ūkininkų skyriai, ir mažos gurmaniškos parduotuvėlės, mėsinės.
Apie neįprasto verslo pradžią pasakojusi moteris teigė ceche su padėjėja kol kas susitvarkančios dviese, kadangi gamina nedideliais kiekiais ir dirba ne konvejeriu.
Lietuviškas garstyčias valgo ir prancūzai
Verslininkė portalui lrytas.lt pasakojo, kad viskas prasidėjo išėjus į motinystės atostogas. Pasak moters, šeimoje jiedu su vyru pradėjo galvoti, ką pasiekė ir ką norėtų toliau veikti. „Ta pauzė mums buvo naudinga. Pradėjome kalbėti, kad yra ir jėgų, ir noro, ir idėjų, ir entuziazmo kurti verslą“, – pasakojo moteris.
Sumanymų buvo keletas. Garstyčių idėja gimė gana netikėtai. „Pradėjau jomis labai domėtis ir, galima sakyti, užsikabinau. Sužinojau, kad Lietuvoje labai tinkamos sąlygos garstyčioms auginti“, – pasakojo R.Žimančiūtė-Bujanauskienė. Manufaktūra jų įsigyja iš Širvintų ūkininko, kuris garstyčias augina labai dideliais kiekiais ir eksportuoja jas į Vokietiją, Prancūziją.
Verslininkė pasakojo iš pradžių pradėjusi eksperimentuoti su skoniais. Iš kūrybos gimė „Gardulė“. „Gaminius iš pradžių ragaudavo artimieji, draugai. Jų įvertinimas bei noras įsigyti daugiau ir padėjo įsukti verslą“, – šypsojosi R.Žimančiūtė-Bujanauskienė.
Pardavė butą, nusipirko dilgėlyną
Verslininkė teigė pinigų verslui pradėti gavusi iš parduoto buto sostinėje. Pardavę butą, jiedu su vyru įsigijo apleistas pašto patalpas. „Kai atsikėlėme, čia buvo dviejų - trijų metrų aukščio dilgėlynas. Investavome nemažai, kad įrengtume cechą, atitinkantį visus reikalavimus. Pusė namo – cechas, kitoje pusėje, kur buvo paštininko butas, ir gyvename“, – pasakojo ji.
Pasak moters, į garstyčias jų šeima sudėjo visus turėtus pinigus. Į cechą jie investavo daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių litų.
„Gardulės manufaktūros“ mažoji bendrija buvo įkurta prieš metus. „Akivaizdu, investicijos per metus neatsipirks. Planuojame, kad tai nutiks per penkerius - šešerius. Kol kas viskas einasi vis geriau, sėkmingiau, kyla aukštyn", – džiaugėsi verslininkė.
Anot jos, mažoji bendrija yra tikrai patogi forma nedideliam verslui. Nėra įstatinio kapitalo reikalavimo, lengvesnė buhalterinė apskaita, penkių procentų pelno mokesčio lengvata. Kaip teigė R.Žimančiūtė-Bujanauskienė, pastarasis punktas ypač svarbus mažam verslui.
Garstyčios – atradimas lietuviams
Portalui pasiteiravus, kokie gi mėgstamiausi lietuvių maisto pagardai, moteris atsakė, kad jų manufaktūros „vėliavnešys“ yra garstyčių produktai. „Juk ir pradėjome nuo jų. Šiuo metu turime jau šešias įvairių garstyčių rūšis. Garstyčios su spanguolėmis, su slyvomis – įdomesnių skonių pagardai – yra žmonių mėgstami“, – dėstė verslininkė.
Pasak jos, dabar jų verslas didina asortimentą ir neseniai pasiūlė naujovę – daržovių užtepėles, kurios pasirodė įvairiose mugėse, ir buvo teigiamos įvertintos žmonių. „Taip ir plečiamės – žiūrime, ką sako žmonės“, – apie bendravimą su klientais įvairiose mugėse pasakojo moteris.
Anot jos, garstyčios Lietuvoje buvo užmirštos, net neatrastos. „Pas mus nėra garstyčių valgymo kultūros. Džiaugiamės, kai žmonės, sakantys, kad jų išvis nevalgydavo ar nemėgdavo, jas pas mus atranda, mėgaujasi jų skoniu“, – teigė R.Žimančiūtė-Bujanauskienė.
Moteris džiaugėsi matanti tokį patį žmonių entuziazmą, kokį išgyveno ir ji pati, kai tik susipažino su garstyčiomis. „Tarsi atsivėrė naujas kulinarinis ir skonio pasaulis. Pirkėjai man sako garstyčias dabar jau tepantys ir vietoj sviesto, dedantys jų į salotas“, – pasakojo ji.
Aurelija Kriščiūnaitė, rinkodaros konsultantė, prisijungusi prie R.Žimančiūtės-Bujanauskienės šiame garstyčių versle, teigė pastebinti, kad mėsininkai puikiai parduoda jų cecho gaminius ir labai džiaugiasi, radę garstyčių ir dešros derinį.
„Aštrumas ir mėsa labai dera. Mūsų interneto svetainėje netgi turime receptų skiltį, skirtą supažindinti žmones su garstyčių panaudojimu. Garstyčios nėra tik trauklapiai. Žmonės nustemba atradę, kad grūdėtųjų garstyčių galima rasti ir, tarkime, Beatos (Nicholson. – Red.) receptuose“, – pasakojo A.Kriščiūnaitė.
Jos teigimu, žmonės nustemba sužinoję, kad garstyčios gali būti patiekiamos su spanguolėmis, su juodaisiais serbentais. Iš pradžių jie net nedrąsiai ragauja manufaktūros produktų. „Tačiau, paragavę, jau neklausia, kaip sugalvojome tokį derinį“, – šypsojosi A.Kriščiūnaitė.
Svarbus ir skonis, ir etiketė
Pasak R.Žimančiūtės-Bujanauskienės, šiais laikais, kai rinka yra pilnutėlė, sukurti produkto receptą – dar ne viskas. Svarbu ir tai, kaip jį pateiksi žmogui, kaip jis atrodys. Moteris teigė, kad mugėse žmonės giria jų produkciją, nes ji – ne tik skani, bet dar ir linksmai atrodo.
„Mažam verslui, neturinčiam galimybių investuoti į tradicines medijas ir reklamas, svarbu, kad etiketė būtų patraukli. Etiketės buvo pieštos rankomis, iliustracijos – tarsi pasakiškos, vaikiškos, nes ir pats produktas yra rankų darbo“, – pasakojo A.Kriščiūnaitė, mums rodydama pakuotes, kurias kūrė grafikos dizainerė Vaida Guobytė.
R.Žimančiūtė-Bujanauskienė teigė nemananti, kad jų verslas yra gamyklų konkurentas.
„Užimame vietą tarp gamyklinių ir retų, gurmanams skirtų produktų. Mus mėgsta kokybės ieškantys žmonės. Nedidelių, lietuvišką panašią produkciją gaminančių įmonių nelabai ir yra. Yra užsienio garstyčių gamintojai, bet jų ir kainos kitokios. Tad konkurencijos nedaug. Džiaugiamės radę nišą“, – su šypsena pasakojo verslininkė.
Ateitis – už jūrų
Pasiteiravus, kokių ateities planų turi mažas jų verslas, A.Kriščiūnaitė sakė, jog artimiausiu metu planuoja pasiekti Jungtinės Karalystės prekybos tinklus, prekiaujančius lietuviškomis prekėmis. „Kaip toliau seksis, žiūrėsime... Gal ir patys britai susidomės mūsų garstyčiomis“, – šypsojosi ji.
R.Žimančiūtė-Bujanauskienė prisipažino taip pat ketinanti didinti produktų asortimentą, bet juokėsi, nenorinti atskleisti naujų receptų: „Tegul tai būna staigmena pirkėjams.“
Verslininkė teigė metų pabaigoje planuojanti turėti penkiolikos produktų asortimentą.
