Didelė dalis Amerikos svajonių istorijų prasideda pasakojimu apie tai, kaip garaže besitrinantiems jaunuoliams kyla neįkainojama idėja.
Ši kitokia. Jos pradžia – ne garaže, o bute. Ir ne JAV, o Kinijoje, rašo „Lietuvos rytas“.
Pradžia – du žodžiai
J.Ma pažintis su visuotiniu žiniatinkliu prasidėjo dar 1995 metais. Prisėdęs prie kompiuterio jis interneto paieškos svetainėje surinko du žodžius: „Kinija“ ir „alus“.
Paieškos sistema nieko nerado. Tai buvo pirmoji paskata imtis veiksmų, o J.Ma galvoje sukosi mintys apie neišsemiamą visuotinio tinklo potencialą.
Nors pats nėra kompiuterių genijus ir nemoka programuoti, kinas jautė, kad turi verslininko gyslą. Tad pasiskolinęs kelis tūkstančius dolerių vyras įkūrė vieną pirmųjų Kinijos interneto kompanijų „China Pages“ – verslui skirtą paieškos sistemą.
Ji nesulaukė tokio pasisekimo, kokio tikėjosi įkūrėjas. Tad po dvejų metų jis paliko kompaniją ir pasuko į valstybinį sektorių. Bet mintys apie interneto užkariavimą neišblėso, rašo „Lietuvos rytas“.
1998-ųjų pabaigoje jis įkalbino 18 draugų padėti įkurti svetainę, skirtą prekybai internetu. Susirinkę J.Ma bute Pekine jie įsteigė bendrovę ir sukūrė pirmąjį jos tinklalapį. Beje, ši vieta tapo ir kitų kompanijos projektų starto aikštele.
Kodėl būtent „Alibaba“?
Savo prekyvietės pavadinimą vyras sugalvojo gurkšnodamas kavą vienoje San Fransisko kavinėje. „Pamaniau, kad Alibaba būtų geras pavadinimas. Atėjus padavėjai jos paklausiau: „Ar žinote Alibabą?“ Ji atsakė, kad žino.
Paklausus, ką konkrečiai, padavėja atsakė: „Alibaba ir 40 plėšikų.“ Gatvėje paklausiau to paties dar 30 žmonių. Visi – iš Indijos, Vokietijos, Tokijo ir Kinijos – žinojo apie Alibabą. Sezamai, atsiverk!“ – prisimena J.Ma.
Atverti vartus į prekybą internete – taip būtų galima apibūdinti interneto parduotuvės „Alibaba“ tikslą. Ši platforma leido smulkiesiems verslininkams pardavinėti prekes virtualiojoje erdvėje. Svarbiausia – nemokamai.
Kompanijoje iš pradžių dirbo keliolika darbuotojų, kuriems buvo mokamas 66 dolerių per mėnesį atlyginimas, tačiau tai truko neilgai.
Jau po pusmečio įmonė sulaukė 5 mln. dolerių investicijos iš „Goldman Sachs“, vėliau – dar daugiau finansinių injekcijų.
Bėgant metams bendrovė sparčiai augo, plėtėsi ir užkariavo visą Kinijos virtualiosios prekybos erdvę.
Ji tapo tokia didelė ir galinga, kad šalyje yra net miestų, kurių gyventojų pagrindinė veikla – prekyba „Alibaba“ svetainėse.
Pačioje kompanijoje šiuo metu dirba per 24 tūkst. žmonių, o jos paslaugomis naudojasi šimtai milijonų interneto naršytojų visame pasaulyje, kurie atlieka daugiau sandorių nei kitų interneto prekybos milžinių – „Amazon“ ir „eBay“ vartotojai kartu sudėjus.
Produktų raizgalynė
„Alibaba“ vadinama didžiausia pasaulyje elektroninės komercijos kompanija. Ji giriasi okupavusi per 80 proc. Kinijos interneto prekybos rinkos. Tačiau jos verslo modelis gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Interneto prekybą kompanija yra išskaidžiusi į kelis sektorius. „Alibaba“ svetainė pirmiausia skirta smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms iš viso pasaulio prekiauti tarpusavyje. Taip pat čia galima įsigyti nedidelį kiekį prekių už savikainą.
Panašus ir tinklalapio 1688.com principas, tik jis skirtas Kinijos rinkai. „Taobao Marketplace“ yra savotiškas prekybos centras, kuriame vartotojai prekiauja tarpusavyje. „TMall“ skirtas verslininkams: čia vartotojai gali įsigyti prekių tiesiai iš gamintojų.
Bendrovė užsiima ne tik prekyba: jos savininkams priklauso ir mokėjimo paslauga „Alipay“ – savotiškas „PayPal“ analogas. Dar viena stambi atšaka – debesų kompiuterijos ir infrastruktūros tinklas „Aliyun“.
Trumpai tariant, „Alibaba“ yra kiniškas „eBay“, „PayPal“ ir „Amazon“ atitikmuo.
Bet tai dar ne viskas. Kompanija valdo arba yra investavusi į daug kitokių kompanijų, apie kurių veiklą būtų galima parašyti visą knygą.
Beje, tokį veikalą kompanijai teko išleisti prieš žengimą į Niujorko akcijų biržą šių metų rugsėjo 19-ąją.
Sudrebino akcijų biržą
Tą penktadienį J.Ma veide švytėjo šypsena. Tai buvo svarbiausia jo, kaip verslininko, diena: pastaruosius 15 metų lipdyta kompanija, išaugusi į didžiulę korporaciją, žengė į Niujorko akcijų biržą.
Pradėti viešai prekiauti akcijomis „Alibaba“ svarstė dar prieš metus. Jau tuomet buvo manoma, kad kompanija gali būti įvertinta 55–120 mlrd. JAV dolerių.
Prieš prasidedant viešai prekybai buvo nustatyta 68 dolerių už akciją kaina. Tai reiškė, kad pati kompanija įvertinta 170,8 mlrd. dolerių. Bendrovė ir jos investuotojai pirmąją dieną nusprendė parduoti 320 mln. akcijų, kurios jiems uždirbo 21,8 mlrd. dolerių.
Penktadienį, akcijoms pasklidus biržoje, jų vertė ėmė sparčiai kilti, o prekybos pabaigoje jų kaina buvo išaugusi net 38 proc. ir siekė 93,9 dolerio už akciją.
Atsižvelgdami į tai „Alibaba“ akcijas išrašinėję bankininkai pasinaudojo vadinamąja „green shoe“ teise, kuri leidžia įsigyti papildomų akcijų, siekiant patenkinti investuotojų paklausą. Papildomai buvo parduota dar 48 mln. akcijų, o bendra kompanijos ir investuotojų surinkta suma pasiekė 25 mlrd. dolerių.
Tokio rezultato iki šiol nebuvo pasiekusi nė viena kompanija pasaulyje. Iki šiol pirminio viešojo akcijų platinimo rekordininkas buvo Kinijos bankas „AgBank“, kuris 2010-aisiais pritraukė 21,9 mlrd. dolerių.
Griausmingiausia akcijų prekybos pradžia JAV iki tol galėjo pasigirti „Visa“, 2008-aisiais pritraukusi 19,7 mlrd. dolerių.
Pinigai – galvos skausmas
Visa tai glostė J.Ma savimeilę. Tačiau verslininkas turėjo ir dar vieną priežastį džiaugtis: pardavęs nedidelę dalį (12,75 mln.) savo akcijų jis pats užsidirbo 867 mln. dolerių. Jo kišenėje dar liko per 206 mln. akcijų, kurių vertė šiuo metu yra apie 18 mlrd. dolerių.
Tad dabar buvęs matematikos mokytojas, per mėnesį uždirbdavęs 20 dolerių, tapo vienu turtingiausių žmonių visoje Kinijoje.
Jis pats teigė, kad turėti milijoną dolerių yra gerai, bet tokia milžiniška suma, kokia jam dabar priklauso, yra galvos skausmas: „Mano darbas yra uždirbti pinigus, padėti kitiems žmonėms jų užsidirbti. Aš leidžiu pinigus tam, kad kiti galėtų jų užsidirbti.“
Iš kompanijos generalinio direktoriaus pareigų J.Ma pasitraukė 2013-ųjų kovą, kasdienius darbus perleidęs Jonathanui Lu. Nuo tada bendrovės įkūrėjas užima valdybos pirmininko postą.
Galimos kliūtys kompanijai
Kinijos augimas. Nors šios šalies ekonomika sparčiai auga, apsukos lėtėja. Maža to, Pasaulio banko duomenimis, apie 27 proc. Kinijos gyventojų išsiverčia su mažiau nei 2 doleriais per dieną. Tad ar realu tikėtis, kad ši liaudis greitu metu suskubs internete ieškoti gražių rankinių?
Kompanijos valdymas. Vienas Kinijos valdžios sprendimas gali apversti „Alibaba“ verslą aukštyn kojomis. Iki šiol kompanijai pavyko saugiai laviruoti (manoma, dėl to, kad jos akcijų turi ir aukšti valdžios pareigūnai), bet sunku nuspėti, kas gali įvykti ateityje. Be to, biržoje prekiaujama sprendimo teisės nesuteikiančiomis akcijomis, tad vairalazdė išlieka tose pačiose rankose. Kita vertus, gal tai ir gerai – ne kiekvienas suprastų, kaip dirbti Kinijoje.
Ribota plėtra. „Alibaba“ jau yra okupavusi didžiąją dalį Kinijos interneto prekybos rinkos, taigi didelių plėtros perspektyvų čia ji neturi. J.Ma anksčiau yra pareiškęs, kad bendrovė planuoja agresyvią plėtrą Vakarų šalyse, bet tai nebus lengva, nes čia jau yra įsitvirtinę konkurentai.
Mobilieji iššūkiai. Išmaniųjų telefonų ir planšečių skaičius sparčiai auga, tad iš esmės visos internetinio verslo kompanijos suka galvą, kaip įtikti šiems vartotojams. Iki šiol „Alibaba“ sekėsi gerai, tad kol kas investuotojai išlieka ramūs.
Garsios „Alibaba“ įkūrėjo mintys
Apie svajones: „Kadaise svajojau, kad būčiau gimęs karo metu. Galėjau būti generolas. Galvodavau apie tai, ką būčiau galėjęs pasiekti per karą.“
Apie idealus ir vertybes: „Mano herojus yra Forestas Gampas. Man šis vyrukas patinka. Žiūrėjau tą filmą kokius 10 kartų. Jį žiūriu kaskart, kai jaučiuosi sutrikęs. Žiūrėjau jį ir prieš grįždamas į Niujorką, o žiūrėdamas kartojau sau, kad nesvarbu, kas įvyktų, turi išlikti savimi.“
Apie pasitikėjimą: „Pasitikėkite mumis. Pasitikėkite rinka ir jaunais žmonėmis. Pasitikėkite technologijomis. Kai pasitiki, viskas yra paprasčiau. Jei ne, reikalai tampa sudėtingi.“
Apie labdarą: „Savo pinigų atidavimo kitiems idėjos nesugalvojo B.Gatesas ar W.Buffettas. Ją sukūrė Komunistų partija 1950-aisiais!“
Apie save: „Mano veidas yra unikaliai bjaurus, taigi žmonės mane visada atpažįsta.“
