Sandariai uždarytame stiklo indelyje – skystis su jame plaukiojančiais skaidrios želės gabaliukais. Bet tai, kas inde, turi sunkiai nusakomą vertę. Šios drumzlelės, kurias mokslininkai vadina hidrogeline medžiaga, sugrąžina regėjimą ir padeda užgydyti nudegimų žaizdas.
Tai produktas, kurį perka garsiausios pasaulyje farmacijos įmonės, mokslo laboratorijos, veterinarijos klinikos.
Neatsitiktinai Vilniuje esantis Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), kuriame įkurtas Nanoinžinerijos departamentas, lyg magnetas atgal į Lietuvą sutraukė įvairiose užsienio šalyse studijavusius, patirties per stažuotes įgijusius jaunus mokslininkus: biofizikus, biochemikus, fizikos analitikus, bioinžinierius, elektrochemikus, fizikus nanomechanikus.
„Dabar mums – vėjas į bures“, – sakė FTMC Nanoinžinerijos skyriaus vadovas, vienas nanomedicinos technologijų įmonės „Ferentis“ steigėjų daktaras Ramūnas Valiokas.
– Nanoinžinerijos skyriuje kuriami produktai, kurių paskirtis – medicininė.
Ar tai, ką sukuria įvairių mokslininkų komanda, sėkmingai parduodama? – paklausėme R.Valioko.
– Kol kas esame ankstyvojoje verslo stadijoje. Metinė apyvarta perlipo šimtų tūkstančių eurų ribą ir toliau sparčiai auga, tačiau milijoninės apyvartos dar tikrai nepasiekėme.
Vieni užsakovai jau perka pačius produktus, kiti dar tik įsigyja jų, kad išbandytų.
Juos perka ir mokslinių tyrimų laboratorijos, ir privačios farmacijos kompanijos.
Užsakymų keliai driekiasi link Suomijos, Švedijos, Prancūzijos, Kanados, kitų valstybių.
Pavyzdžiui, Suomijoje viena įmonių teikia paslaugas farmacijos kompanijai, atliekančiai akių ligų gydymo klinikinius tyrimus. Jiems reikia audinių.
Užuot važinėję po kiaulių skerdyklas vien tam, kad eksperimentiniams tyrimams surinktų gyvulių akių ragenas, jie dabar gali nusipirkti tai, ką gaminame, ir suformuoti dirbtines ragenas.
Prancūzijoje mūsų produktais susidomėjo veterinarijos klinika, gydanti brangius gyvūnus, pavyzdžiui, lenktyninius arklius ar veislinius šunis.
Kanadoje mūsų produktai naudojami medicinos tyrimams. Neseniai sulaukėme ir didžiulės JAV biotechnologijų kompanijos dėmesio. Ji dirba su kariškiais – kuria nudegimams gydyti skirtus produktus.
– Ar tai reiškia, jog biofizikai taip pertvarkys pasaulį, kad ragenos donorų gydant tam tikras akių ligas nebereikės?
– Akies ragenos transplantacija – chirurginė operacija, kurios metu naudojama donoro ragena. Nanoinžinierių sukurti produktai suteikia galimybę žmogui praregėti nepaisant to, ar yra donoras.
Vakarų valstybėse tai nėra didelė problema – nėra tiek daug specifinių, dėl ragenos pokyčių aklumą sukeliančių akių ligų, o ir jas gydant pakanka donorų. Tačiau besivystančiose valstybėse jų poreikis didžiulis.
Šiuo metu kaip tik kalbamės su vienu iš žurnalo „Forbes“ herojų – vienu turtingiausių pasaulio žmonių. Jis – mecenatas, kuris suka galvą, kaip pagelbėti ligoniams Indijoje.
Mūsų įmonės atstovai jau keliskart buvo su juo susitikę aptarti tokių galimybių.
– Ar nebijote, kad kas nors ims ir nusikopijuos tai, ką sukūrėte?
– Pati pirminė technologija – ne mano ir ne mano kolegų išradimas, bet mūsų partnerių iš Švedijos Linšiopingo universiteto.
Mes kartu dirbome tarptautiniame projekte ir nustatėme, jog panaudojus nanotechnologijas tos medžiagos įgyja naujų savybių, o kartu atsiranda ir naujų galimybių jas pritaikyti.
Šią technologiją patentavome, pradėjome ieškoti investuotojų. Šitaip ir atsirado „Ferentis“, tarp kurio steigėjų yra buvę projekto partneriai, Švedijos Linšiopingo universiteto profesoriai – kanadietė May Griffith bei indas Jaywantas Phopase’as.
Tai, kad tapome bendražygiais, man pačiam – neįtikėtina sėkmės istorija.
Pagrindinis mūsų tikslas – baziniai tyrimai. Gilinamės į medžiagų sandarą, bandome suprasti, kaip ir kodėl ląstelėse susidaro itin skvarbios struktūros, kokios fizikinės sąlygos tam reikalingos. Kai pamatome, kad visa tai pritaikoma, naudojamės plačiu savo pažinčių tinklu.
Jei galima parduoti tai, ką sukūrėme, kodėl to nepadarius? Toks mūsų požiūris į mokslą.
– Ar Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, kuriose atliekamos ir ragenos persodinimo operacijos, jau išbandė jūsų produktus?
– Gana įdomi buvo mūsų bendradarbiavimo pradžia. Profesorė M.Griffith yra šios srities pasaulio žvaigždė.
Visi pasaulio akių chirurgai apie ją yra girdėję.
Kai kartu su ja įkūrėme „Ferentį“, informacija, jog turime bendrų projektų, nutekėjo ir į žiniasklaidą.
Tai nugirdę Santariškių klinikų akių gydytojai negalėjo patikėti, kad M.Griffith atsidūrė ne pas juos, medikus, bet pas mus.
Profesorė dažnai atvažiuoja į Lietuvą, tad turėjome progos ją supažindinti ir su Santariškių klinikų gydytojais. Esame su jais sutarę ir dėl bendrų projektų – skinamas kelias medicinos eksperimentams.
– Kitas „Ferentis“ kuriamas produktas – biolustai. Kas tai?
– Lustai – tai visų šiuolaikinių mobiliųjų telefonų ar kompiuterių širdis, tai elektronikos prietaisas, kurį sudaro daugybė mažų detalių.
Panašias technologijas plėtoja ir chemijos, ir gyvybės mokslai. Užuot atlikus šimtus cheminių bandymų mėgintuvėliuose, yra konstruojamas mažytis įrenginys – mikroreaktorius, kuris vienu metu gali vykdyti daugybę testų, pavyzdžiui, atliekant kraujo tyrimus, diagnozuojant ligas, genetinius pakitimus.
Tas mažytis įrenginys, kurio skersmuo maždaug toks, kaip pusė plauko storio, ir yra vadinamas biolustu.
Mes kuriame biolustų gamybos technologijas, tiriame, kiek vienu metu jie gali atlikti reakcijų, kaip medikas galėtų perskaityti jų duomenis.
– Ar jie jau naudojami diagnozuojant ligas?
– Jie jau įžengė ir į laboratorijas, ir į Lietuvos didžiąsias klinikas. Jos jau naudoja genetinius biolustus genetinėms ligoms diagnozuoti.
Tačiau tai – tiktai pati technologijos pradžia, dabartiniai biolustai vis dar labai brangūs įrenginiai.
Tikimasi, kad ateityje jie smarkiai atpigs ir taps masiškai naudojamais produktais.
– Kiek jie kainuoja?
– Šiuo metu privačios pasaulio klinikos vis dažniau naudoja įrenginius, kurių širdis ir yra biolustas.
Jis vienkartinis, o juo atliekamo testo kaina nukrito nuo kelių dešimčių tūkstančių JAV dolerių iki tūkstančio.
Nesudėtingi testai, kai vienu metu atliekama keletas tyrimų, kainuoja apie 100 dolerių.
Mūsų pačių gaminami biolustai jau testuojami – juos ketinama naudoti diagnozuojant gimdos kaklelio vėžį.
Sėkmingo tyrimo rezultatas – įmonė Lietuvoje
Tarptautinė tyrėjų grupė, vadovaujama M.Griffith, 2013-aisiais tarptautinėje biotechnologijos konferencijoje „BIO-Europe“ buvo įvertinta nanomedicinos apdovanojimu, į kurį pretendavo 22 mokslininkų komandos iš viso pasaulio.
Apdovanojimas paskirtas už trejus metus vykdytą nanomedicinos projektą „Integruoti nanokompozitai ir akies regeneracija (I-CARE)“.
Švedijos, Lietuvos, Vokietijos ir Izraelio tyrėjų darbo tikslas buvo regeneracine medicina pagrįstas herpeso viruso sukelto keratito akies ragenoje gydymas kartu atkuriant ir pažeistą rageną. Herpeso keratitas – dažniausia aklumo priežastis pasaulyje.
Sėkmingas projektas paskatino profesorę M.Griffith ir R.Valioką Vilniuje įkurti įmonę „Ferentis“, kuri plėtoja nanomedicinos ir bioinžinerijos technologijas.
M.Griffith pirmoji pasaulyje parodė, kad biosintetinė ragena gali sėkmingai prigyti ir stimuliuoti pažeistos akies funkcijos atkūrimą.
Tyrimų projektuose mokslininkė bendradarbiavo su tokiomis garsiomis pasaulyje kompanijomis kaip „CooperVision“, „Unilever““, „Procter & Gamble“, „Santen Pharmaceutical“ ir kitomis.
