Varšuvoje gyvenantys lietuviai Giedrius Bandzevičius ir Audrius Stropus kol kas dar nesusitiko milijoniniame mieste, nors abu konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų Lenkijoje.
Abu vadovauja dideliems degalinių tinklams Lenkijoje. Todėl vienas apie kitą jau yra girdėję.
Prakuto – ir į užsienį
G.Bandzevičius yra degalinių tinklo „Statoil“ Lenkijoje generalinis direktorius, A.Stropus vadovauja „Lukoil“ tinklui toje šalyje.
Tačiau pastarasis tikrai galėtų patarti kolegai ne tik kaip išvengti spūsčių Varšuvoje.
G.Bandzevičius Lenkijoje darbuojasi dar tik pusketvirto mėnesio, o A.Stropus – jau 2,5 metų. Abu vyrai jau ilgai dirba degalų versle, todėl jiems patikėta vadovauti tinklams Lenkijoje.
„Skaitau daug rašinių apie lenkų ir lietuvių santykius, tačiau visi žino, kad čia atvažiavau ne dėl politikos ar istorijos“, – sakė G.Bandzevičius ir patikino, kad lenkų kolektyvas jį priėmė draugiškai. Mat skandinavų valdomoje kompanijoje vadovų pareigas dažnai eina užsieniečiai. Pavyzdžiui, prieš lietuvį degalinių tinklui vadovavo danas.
G.Bandzevičius Lietuvoje dirbo „Statoil“ tinklo vadovu, vadovavo ir mažmeninei prekybai, o Lenkija jam – pirmoji karjeros stotelė užsienyje. Dabar jam tenka vadovauti 350 degalinių tinklui.
Reikia ir lenkų kalbos
A.Stropus „Lukoil“ kompanijoje dirba jau 15 metų. Lenkijoje jis atsidūrė vieno iš „Lukoil Baltija“ savininkų Ivano Paleičiko dėka.
„Kai Lenkijos „Lukoil“ tinklą parėmėme mes, paskyriau žmogų, kurį gerai pažįstu ir kuriuo pasitikiu.
Kodėl ne vietinį? Jį būtų reikėję mokyti, o A.Stropus jau viską žino, ką daryti. Jam nereikia aiškinti“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo I.Paleičikas.
A.Stropus į Lenkiją vyko jau mokėdamas lenkų kalbą, tad kalbos barjero nebuvo.
„Statoil“ tinklui Lenkijoje vadovaujantis G.Bandzevičius kilęs iš Vilniaus pakraščio, todėl lenkų kalbą irgi puikiai supranta.
Tiesa, kalbėti sekasi sunkiau, tačiau verslininkas žadėjo tobulinti įgūdžius.
Stambūs – tik Lietuvoje
Milžiniška rinka ir žiauri konkurencija, pasaulinio lygio žaidėjai ir valstybinių kompanijų verslas. Su tuo lietuviai susidūrė Lenkijoje.
Mūsų šalyje pirmaujantys degalinių tinklai „Statoil“ ir „Lukoil“ kaimyninėje valstybėje – nebent vidutiniokai.
Lyderio karūna čia jau seniai priklauso valstybiniam tinklui „PKN Orlen“, nemažai degalinių turi „Shell“, BP ir kitos žinomos naftos kompanijos.
„Kai atvažiuoji čia dirbti, supranti, kokia Lietuva maža. Ir konkurencija mūsų šalyje ne tokio lygio“, – aiškino G.Bandzevičius.
Jis vadovauja 2500 darbuotojų kolektyvui – Lietuvoje tokia įmonė būtų vienas stambiausių darbdavių, o Lenkijoje „Statoil“ užima tik penkis procentus rinkos.
Milžiniškam kolektyvui diriguoja ir A.Stropus, o „Lukoil“ šalyje turi 115 degalinių.
Tiesa, A.Stropui, kitaip negu G.Bandzevičiui, Lenkija jau ne pirma šalis, kurioje tenka dirbti. Anksčiau jis rūpinosi pardavimu Estijoje, Suomijoje.
Pastebėjo ir nemenkų skirtumų
Nors Lenkiją ir Lietuvą sunku lyginti vien dėl dydžio, degalų pirkėjai abiejose šalyse labai panašūs.
Kaip ir lietuviai, lenkai jautrūs kainų pokyčiams. Nuolaidos jiems labai svarbios, nors estai ir latviai į jas kreipia mažiau dėmesio.
Pasak G.Bandzevičiaus, Lenkijoje automatinės degalinės ne tokios populiarios kaip Lietuvoje ar kitose šalyse. Kai kurie tinklai patyrė nesėkmių bandydami įeiti į rinką su savitarnos paslaugomis.
Be to, Lenkijoje vis dar populiarios automobilinės dujos, nors, pavyzdžiui, Skandinavijoje jos – jau itin retas reiškinys.
