Pavyzdžiui, netoli sienos su Lietuva esančioje Lydoje apie Lietuvos verslininkus kalbama su didele pagarba. Čia esantis „Audimo“ fabrikas rengia Baltarusijos rinktines, koncernas „Arvi“ baltarusius pratins prie jiems dar egzotiškos kalakutienos. O Audrius Mikšys Lydoje apskritai – garsenybė, nes nustekentą vietos alaus fabriką pavertė kone moderniausiu visoje Baltarusijoje.
Su Baltarusijoje investuojančiais ir dirbančiais lietuviais galima kalbėtis apie bet ką, tik ne apie politiką. Jei geri santykiai su vietos valdžia – daugiau nieko ir nereikia.
Nukonkuravo ir vietinius
Kai šią vasarą į Baltarusiją atskrido ekscentriškasis prancūzų aktorius Gerard'as Depardieu, šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka nusprendė svečią nuvesti į pievą. Abu „apsiginklavo“ dalgiais ir pabandė pjauti žolę. A.Lukašenka šienapjūtės metu dėvėjo Lydoje pasiūtus marškinėlius su užrašu „Belarus“.
Juos pasiuvo lietuvių įmonė „Audimas“, o paskutinis Europos diktatorius gali būti ramus – daugiau niekas Baltarusijoje tokių marškinėlių neturi, nes jie šioje šalyje tik siuvami, bet neparduodami.
„Audimas“ siuva olimpinę aprangą ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos olimpinėms rinktinėms. Iš ten A.Lukašenka, matyt, ir „pasiskolino“ marškinėlius.
Pilkame Lydos miesto pakraštyje „Audimo“ siuvykla pirmiausia išsiskiria spalvomis ir plevėsuojančia Lietuvos vėliava. Maždaug 60 siuvėjų čia siuva drabužius įvairiems prekiniams ženklams, ne tik „Audimui“.
Ant sienų – padėkos ir apdovanojimai, nes lietuvių įmonė remia ir Lydos futbolo klubą.
Siuvėjų daugiau netelpa
„Audimas“ turi kelias siuvyklas Lietuvoje, tačiau Lydoje, neabejotinai, darbo jėga pigiausia. Todėl „Audimas“ Lydoje veikia jau dešimt metų.
„Atlyginimus mokame pagal šios šalies rinką. Jei turėtume didesnes patalpas, gal ir daugiau įdarbintume, bet jau nebetelpame“, – pasakojo „Audimo“ resursų plėtros vadovė Ingrida Rukuižienė.
„Audimas“ patenkintas siuvėjų darbu Lydoje, o ir kaita, sako, čia natūrali – siuvėjos laikinai darbą palieka nebent dėl motinystės atostogų.
Tačiau „Audimo“ parduotuvių Baltarusijoje kol kas nėra. Tad baltarusiai lietuvišką sportinę aprangą perka nebent Vilniuje. Panašu, kad „Audimo“ apranga baltarusiams tiesiog gali būti per brangi.
Pratins prie kalakutienos
Visai šalia „Audimo“ siuvyklos plėtojama ir dar viena lietuvių investicija. Čia koncernas „Arvi“ stato kalakutų perdirbimo gamyklą.
„Arvi“ vardas lietuviams jau senokai asocijuojasi su kalakutų mėsa, tačiau dabar lietuviai nutarė prie šios mėsos pratinti ir baltarusius.
„Kalakutiena jiems dar egzotika“, – sako Baltarusijoje įkurtos kompanijos „Arvibelagro“ direktorius Arūnas Bernadišius.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka du kilogramai kalakutienos, Baltarusijoje – 100 gramų.
Lietuviai Lydos rajone jau kitais metais įdarbins apie 200 žmonių. „Jau dabar ateina ieškoti darbo, klausinėja, kada pradėsime veiklą“, – pasakojo A.Bernadišius.
Nors valstybė bando garantuoti darbo vietas savo gyventojams, baltarusiai žino, kad užsienio kapitalo įmonėje gali tikėtis geresnio atlyginimo. „Arvi“ neplanuoja iškelti gamybos iš Lietuvos į Baltarusiją, tačiau ten mato rinkos plėtros galimybių.
Pusę kalakutienos produktų išgabens į Rusiją, likusi dalis – baltarusiams, kurie dar nepratę prie kalakutienos.
„Arvi“ jau čia investavo 40 milijonų eurų. Beje, lietuviai – vieni iš nedaugelio, kurie skolinosi viename iš Baltarusijos bankų.
Lietuvis Lydą pavertė alaus sostine
Aludarį iš Lietuvos A.Mikšį Lydoje visi vadina tiesiog vardu. Jei Lydoje jo nežinai, vadinasi, nieko nenutuoki apie Lydos miesto ekonomiką. Arba tiesiog negali pakęsti alaus.
Praėjusiais metais lietuvio vadovaujama darykla sumokėjo 44,6 mln. eurų mokesčių. Lydoje tai – milžiniški skaičiai.
Dar prieš dešimt metų Lydos alaus darykla buvo tiek nustekenta, kad apie kažkokią plėtrą ar naujas technologijas čia nebuvo kalbos – svarbiausia išgyventi. Prieš septynerius metus prie gamyklos vairo stojo A.Mikšys.
Dabar Lyda yra tituluojama Baltarusijos alaus sostinė, o alaus bravoras tapo didžiausia Suomijos „Olvi Oyi“ grupės darykla, pralenkusia Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos antrines gamyklas.
Lietuvis įtikino suomius Baltarusijos provincijoje investuoti daugiau nei Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje.
Veikia krizė Rusijoje
Tokie koncernai kaip „Warsteiner“ ir „Pepsi“ lietuvio vadovaujamai bendrovei suteikė teisę gaminti gėrimus su šiais prekiniais ženklais.
„Su „Pepsi“ derėjausi trejus metus, kad čia prasidėtų gamyba“, – sako A.Mikšys, kadaise vadovavęs Lietuvos aludariams, bet dabar visas jėgas atiduodantis gamyklai Baltarusijoje.
Jo rankose – ką tik gautas leidimas nuolatiniam gyvenimui Baltarusijoje. Lietuvis dukart per savaitę grįžta į Lietuvą pas šeimą, o Lyda jam – vieta, kur yra mėgstamas darbas.
Suomiai patenkinti lietuviu, tačiau ir juos ima nerimas dėl to, kad rublio devalvacija ir mažėjantys pardavimai Rusijoje gali pakenkti verslui.
„Rusijoje būdavo lengva parduoti, o 99 procentai viso eksporto keliaudavo į šią šalį. Dabar eksportas nukrito 50 procentų, bėdų atsirado ir Baltarusijoje. Matau, kad atsiskaityti vėluoja prekybos tinklai“, – atviravo A.Mikšys.
