Įvairiuose Kauno gyvenamuosiuose rajonuose vis dar galima pamatyti sovietmečiu pastatytų viešųjų tualetų. Ne vienas tokios paskirties statinys buvo privatizuotas dar prieš kelis dešimtmečius, tačiau ilgai stovėjo apleistas.
Neseniai keli seni viešieji tualetai rado naujus šeimininkus. Drąsūs verslininkai nesibaido buvusių statinių istorijos šleifo.
Vieni juose jau plėtoja smulkųjį verslą. Kiti tokių objektų valdytojai susidūrė su netikėtomis problemomis. Tačiau planų kurti savo biurus šiuose objektuose neatsisako.
Keičiasi ir kitų, iki šiol savivaldybės įmonei „Kauno švara“ priklausiusių tualetų savininkai. Įmonės komercijos direktorius Darius Ambrasas teigė, kad aukcionuose verslininkai už tokius statinius linkę mokėti net įspūdingas sumas.
Patyrę verslininkai įsitikinę, kad sumaniai išnaudojant senųjų pastatų ir buvusios jų paskirties istorijas galima sėkmingiau plėtoti verslą.
Pastebėjo naujus langus
Vilijampolėje, Sąjungos aikštės pakraštyje, ilgus metus stovėjo apleistas ir vis labiau griūvantis statinys.
Praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje greta tuometinio kino teatro „Vilnis“ buvo įrengtas viešasis tualetas.
Didžioji jo patalpų dalis buvo po žeme. Patekti į viešąjį tualetą reikėdavo nusileidus laiptais į rūsį. Atlikti gamtinius reikalus tekdavo atsistojus ant grindinyje įrengtų specialių platformų.
Pastaruosius du dešimtmečius statinys vis labiau griuvo. Buvo tapęs girtuoklių ir narkomanų prieglauda.
Neseniai aplinkiniai gyventojai pastebėjo, kad tualete įstatyti nauji plastikiniai langai, šarvuotos durys. Teritorija aptverta segmentine tvora.
Tapo įdomu, kas ir kodėl ryžosi įsikurti buvusiame viešajame tualete?
Norėjo kurtis Vilijampolėje
Pasibeldus į statinio duris paaiškėjo, kad čia šeimininkauja jaunas verslininkas Gediminas Kazėnas su žmona Rasa.
G.Kazėnas pasakojo, kad jo seneliai gyveno Viljampolėje. Todėl jis didžiąją vaikystės dalį praleido šiame gyvenamajame rajone ir visada jautėsi šios vietos patriotas. 2008 metais vyras įkūrė nedidelį verslą. Pradėjo prekiauti stogų dangomis. Biurą taip pat įsirengė Vilijampolėje.
„Po kelerių metų pradėjome ieškoti, kur įsirengti šiek tiek erdvesnes biuro patalpas. Svajojau, kad jos taip pat būtų Vilijampolėje“, – pasakojo kaunietis.
Dėl žemės problemų nekilo
2015 metais verslininkas sužinojo, kad parduodamas Sąjungos aikštėje buvęs viešasis tualetas.
„Patalpas vienas kaunietis buvo privatizavęs dar 1995 metais. Tačiau nuo to laiko jose nieko nedarė ir pagaliau nusprendė parduoti. Pasiūlymas man pasirodė įdomus. Vietovę, kur įrengtas tualetas, žinojau nuo seno, netoli jos teko žaisti“, – prisiminė verslininkas.
G.Kazėnas tikino, kad apleistos, priterštos patalpos jo negąsdino. Jis pamanė, kad pats likimas lėmė, jog atsirado galimybė įgyvendinti kelias svajones – įsikurti Vilijampolėje ir sutvarkyti apleistą šio gyvenamojo rajono vietą.
Kliūčių neatsirado ir dėl žemės, ant kurios stovi viešasis tualetas. Verslininkas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir įsigijo nedidelį sklypą.
Žmoną vaizdas pašiurpino
R.Kazėnienė, išgirdusi apie vyro planus, nebuvo nusiteikusi taip optimistiškai.
„Iš pradžių aš buvau prieš, kad įsikurtume čia. Kai įėjome į buvusį tualetą, vaizdas buvo šiurpus“, – prisiminė moteris.
Tualeto patalpas buvo pamėgę girtuokliai, benamiai ir narkomanai. Visur buvo prišnerkšta. Grindyse žiojėjo išvietės angos, ant sienų tebebuvo senos bjaurios žalios spalvos keraminės plytelės.
Pora pasakojo, kad patys kuopė šiukšles, išgabeno 15 konteinerių atliekų.
„Seni vamzdynai taip pat jau buvo sutrūniję. Viską reikėjo įrengti iš naujo. Tačiau pamažu statinio vidų suremontavome, apšiltinome ir įkūrėme nedidelį biurą. Stengiamės vaikyti buvusią prastą šios vietos aurą“, – pasakojo sutuoktinių pora.
Narkomanai bandė apvogti
Kauniečiai neslėpė, kad nors pastatą aptvarkė, įtaisė naujus langus, duris, nuo neprašytų svečių kurį laiką gynėsi sunkiai.
„Čia karaliavę narkomanai ir benamiai nenorėjo netekti savo pastogės. Iš pradžių veržėsi į pastatą, apvogdavo. Dabar pamažu supranta, kad čia apsistoti nebegalės“, – pasakojo R.Kazėnienė.
G.Kazėnas pridūrė, kad sulaukia ir malonių svečių.
„Vietiniai, ypač vyresni gyventojai, į biurą užsuka lyg į ekskursiją. Jiems įdomu, kas čia vyksta, kaip mes tvarkomės, kas mes patys esame. Daugelis dėkoja už pradėtą tvarkyti Vilijampolės piktžaizdę“, – džiaugėsi verslininkas.
Atsiras naujas statinys
Sutuoktiniai pasakojo, kad netrukus buvusio tualeto pastatas turėtų pasikeisti neatpažįstamai.
„Ant senų pamatų ir jau esančio statinio norime pastatyti nedidelį biurą, kad didesnė veiklos dalis vyktų ne po žeme“, – pasakojo verslininkai.
Norint tai padaryti verslininkams reikėjo gauti statybų leidimą. Sąlygos buvo griežtos. Pastatas turi būti ne aukštesnis nei 5 metrų, ne didesnis nei tualeto pamatai.
Taip pat turi susilieti su aplink esančia gamta.
Todėl projekte numatyta, kad statinys bus stiklinis, 160 kvadratinių metrų ploto.
Komerciškai – nenaudinga
Pora pasakojo, kad kai nuėjo į savivaldybę derinti projekto, jį pamatė ir meras Visvaldas Matijošaitis.
„Jis nuoširdžiai nusistebėjo. Pasakė: „Vaikai, kam jums to reikia?“. Tačiau suprato vyro patriotinį norą susikurti geresnes ir gražesnes sąlygas ne tik sau, bet ir prikelti apleistą vietą Vilijampolės gyventojams“, – pasakojo R.Kazėnienė.
G.Kazėnas neslėpė, kad kur kas labiau apsimokėtų statyti didesnį komercinės paskirties statinį.
„Kelis jo aukštus būtų galima išnuomoti ir gauti pajamų. Tačiau nepaisant to, kad mes tokios galimybės neturėsime, norėjau kurtis būtent čia“, – sakė G.Kazėnas.
Paklojo įspūdingą sumą
Dar vienas viešasis tualetas dar 2014 metų pradžioje rado naujus šeimininkus. Prie Kauno klinikų ilgus metus stovėjusį tualetą valdė įmonė „Kauno švara“.
Taupant įmonės lėšas jį buvo nuspręsta parduoti aukcione. 2014 metų sausio pradžioje statinį įsigijo įmonė „Rovifarma“, valdanti vaistinę Klaipėdoje. Už pirkinį verslininkai tada sumokėjo įspūdingą sumą – beveik 153 tūkstančius eurų.
Tačiau pastatas iki šiol stovi nepasikeitęs.
Įėjimus į tualetą dengia grotos su tvirtomis spynomis. Pastatas pamažu griūva, aplink mėtosi šiukšlės, buteliai.
Užtruko dokumentų tvarkymas
Įmonės „Rovifarma“ direktorė Regina Jodkienė sakė, kad brangus pirkinys nėra paliktas likimo valiai.
„Žemė, ant kurios stovi tualetas, yra valstybinė. Kol kas tvarkome dokumentus, kad galėtume suformuoti žemės sklypą aplink statinį. Tai užtruko ilgiau nei tikėjomės“, – sakė R.Jodkienė.
Verslininkė teigė, kad kai dokumentai dėl žemės bus sutvarkyti, tada bus aiškiau, kokios paskirties pastatas vietoj tualeto atsiras ir kaip jis atrodys.
„Planuojame užsiimti su medicina, o gal ne tik su ja susijusia veikla“, – sakė R.Jodkienė.
Vis dar kabo skelbimas
Žemuosiuose Šančiuose, A.Juozapavičiaus prospekte, taip pat nuo sovietinių laikų tebestovi buvęs viešasis tualetas. Ant jo kabo plakatas, skelbiantis, jog jis parduodamas, ir užrašytas pardavėjo telefono numeris.
„Skelbimas vis dar kabo, tačiau iš tiesų pastato savininkas esu aš ir šią vaiduoklišką vietą ketinu paversti patrauklia“, – sakė nurodytu telefono numeriu atsiliepęs kaunietis verslininkas Sigitas.
Vyras pasakojo, kad šis viešasis tualetas prieš keletą dešimtmečių taip pat buvo privatizuotas. Tačiau stovėjo apleistas. Prieš 7 metus verslininkas jį įsigijo.
„Gali turėti gražiausių planų, tačiau nežinia, kas nutiks kitą dieną. Iš pradžių planavau, kad šią vietą sutvarkysiu greitai. Tačiau užklupo ekonominis nestabilumas. Taip pat 4 metus užtruko ir dokumentų dėl žemės nuomos tvarkymas, naujo pastato projekto derinimas“, – pasakojo kaunietis.
Vieta netrukus pasikeis
Vyras teigė, kad nors statinio durys ir langai užkalti, vietą greta jo taip pat mėgsta girtuokliai. Ten nuolat mėtosi tuščių butelių, kaupiasi sąvartynas. Todėl griuvenos savininkui kartkartėmis tenka aplinką sutvarkyti.
Verslininkas pasakojo, kad vietoj labai apleisto pastato ant jo pamatų ketina statyti 1 ar 2 aukštų komercinės paskirties pastatą. Jo fasadas bus priderintas prie Žemiesiems Šančiams būdingų namų architektūros.
Kaunietis mano, kad naujame statinyje įsikurs per 1–2 metus.
Veneros ligų ligoninės nebeprisimena
Giedrius Romeika
Verslininkas, Kauno kolegijos lektorius
„Lietuvoje senųjų prieštaringą reputaciją turinčių pastatų ir juose vykusios veiklos šleifas nėra labai ilgalaikis.
Kai kurie verslininkai suvokė, kad iš pastatų istorijos galima turėti ir naudos. Olandijoje teko lankytis koledže, įsikūrusiame buvusioje psichiatrijos ligoninėje. Mokymo įstaigos atstovai šios istorijos neslepia, net sugeba ją panaudoti savireklamai.
Panašų pavyzdį turime ir Kaune. K.Petrausko gatvėje viename pastate ilgus metus veikė odos ir veneros ligų ligoninė. Dabar čia įkurtas Kauno regiono inovacijų centras. Statinys įgavo modernių technologijų aurą ir jaunesniems žmonėms nebekelia jokių blogų asociacijų.
Kauniečiai savo verslui buvo ir yra linkę išnaudoti nestandartinius senus statinius. Pavyzdžiui, Kauno verslininkų namai, esantys senamiestyje, pastatyti ant seno šildymo punkto.
Išradingi verslininkai nestandartiniais objektais, pavyzdžiui, senais viešaisiais tualetais, susigundo dėl to, kad jie buvo įrengti patogiose miesto vietose.
Vėliau verslo sėkmė priklauso nuo to, ar verslininkas sugeba būti įdomus klientams. Prie sėkmės nemažai gali prisidėti ir senoji statinio istorija. Tik reikia nestokoti fantazijos, kaip ją pateikti.
Tai, kad smulkieji verslininkai kuriasi senuose objektuose ir nebijo rizikuoti, yra labai sveikintina. Jie sugeba ne tik prikelti senus pastatus, bet ir erdves aplink juos padaryti patogesnes visiems gyventojams.“
Apleistus statinius nupirko iš karto
Darius Ambrasas
Įmonės „Kauno švara“ komercijos direktorius
„Šiuo metu „Kauno švara“ eksploatuoja tris viešuosius tualetus. Tai prie Kauno pilies esantis „auksinis“ tualetas, taip pat tualetai Rotušės ir Nepriklausomybės aikštėse.
2014 metais buvo nuspręsta, kad įmonė turi atsikratyti nenaudojamo turto. Todėl aukcione buvo parduotas prie Kauno klinikų esantis tualetas.
Pradinė jo kaina buvo 38 tūkst. 550 tūkstančių eurų. Todėl už jį gauta kur kas didesnė – beveik 153 tūkstančių eurų – suma buvo netikėta.
Po metų aukcione buvo parduoti ir dar trys viešieji tualetai, esantys Ramybės parke, T.Masiulio gatvėje prie Kauno marių ir Draugystės parke. Už juos buvo pasiūlytos ne tokios įspūdingos sumos.
Tačiau pastatai buvo nupirkti iš karto, antrą kartą aukciono skelbti nereikėjo.“
