„Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai daugiausia naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas.
Jis rekomenduoja iš principo keisti požiūrį į maisto pakuotę – ją iš karto gaminti tokią, kuri, išmesta kartu su maistu, suirtų pati ir dar galėtų tapti trąša. KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkų komanda tiria tokių pakuočių gamybos technologijų galimybes: siūloma jas gaminti iš celiuliozės darinių.
Beje, tyrėjai siūlo dar vieną inovaciją – praturtinus pakuotes aktyviomis medžiagomis, jos padeda maistą ilgiau išlaikyti šviežią.
Eteriniai aliejai padeda išlaikyti maistą šviežią
Kam nepasitaiko, suplanavus vakarienę, staiga pamatyti, kad maisto produkto, kurį planavai naudoti, galiojimo laikas jau pasibaigęs? Pasaulio sveikatos organizacija informuoja, jog daugiau nei 350 tūkstančių žmonių pasaulyje kasmet miršta nuo apsinuodijimo maistu.
52 tūkst. mirčių sukelia salmonelės, 37 tūkst. – e. coli bakterija. 40 proc. apsinuodijusių maistu yra jaunesni nei penkerių. „Norėjome sukurti pakuotes, kurios padėtų išlaikyti maistą šviežią, pasižymėtų antioksidacinėmis ar antibakterinėmis savybėmis“, – teigia P. P. Danilovas.
Mokslo grupės narė, KTU chemijos inžinerijos krypties doktorantė Vesta Navikaitė-Šnipaitienė išbandė įvairių eterinių aliejų tinkamumą veikliosioms pakuotėms.
„Gvazdikėlių eterinio aliejaus komponentai efektyviai suriša laisvuosius radikalus, todėl šis aliejus tinkamas antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių pakuočių kūrimui. Dėl pakuotės antioksidacinio poveikio maistas ilgiau išlieka šviežias, tačiau tokios pakuotės neturi efektyvaus antimikrobinio poveikio“, – teigia jaunoji mokslininkė.
Sidabras suteikia antimikrobinį poveikį
„Antimikrobiniam poveikiui sukurti celiuliozės pagrindo pakuotę praturtinome sidabro jonų turinčiomis dalelėmis. Pasiekėme ir netikėtų rezultatų – sidabro jonų turinčios dalelės padidino plėvelių tampros modulį, jos tapo stipresnės“, – teigia P. P. Danilovas.
Sidabru praturtinta plėvelė neleidžia augti mikroorganizmams, o jos antibakterinės savybės išlieka ilgą laiką.
Pasak mokslininko, gaminti maisto pakuotes iš celiuliozės darinių – nemenkas iššūkis. Maisto pakuotės gaminamos terminiu būdu, o šie celiuliozės dariniai nėra termoplastiški. Tam, kad medžiaga pereitų į klampatakią būseną, reikia ją praturtinti tam tikrais priedais, atkreipiant dėmesį į jų toksiškumą.
„Visi priedai turi būti saugūs, nes pakuotė liečiasi su maistu. Džiaugiamės atradę būdą, kaip tai išspręsti“, – teigia mokslininkas.
Modifikuotos celiuliozės pakuotė gamtoje suyra maždaug per dvejus metus. Jos gamyba buvo praktiškai išbandyta maistines pakuotes gaminančioje Lietuvos įmonėje.
Ateityje bus siekiama tokias bioskaidžias pakuotes įdiegti į rinką, tokiu būdu šiuo metu esamas iš sintetinių plastikų pagamintas nebioskaidžias maisto plėveles ir indelius pakeičiant gamtoje suyrančiomis ekologiškomis pakuotėmis.
