„Visas Izraelis – lyg vienas didelis startuolis. Nuolatinis inovacijų kūrimas tapo išlikimo ir saugumo garantu“, – pasakojo jau dvejus metus Tel Avive gyvenantis ir dirbantis lietuvis Tomas Navardauskas.
Jo teigimu, Lietuvos įmonės turėtų aktyviau belstis į Izraelio rinką, nors tam reikia kantrybės.
„Jie tikrai įsileidžia. Jei kur nors Europoje nori gauti įmonės vadovo kontaktus, tenka nueiti kryžiaus kelius.
O čia truputį padirbėjus per savaitę pavyks prisibelsti pas reikiamą žmogų.
Izraelyje žmonės atviri: jei mato, kad jiems naudinga, diskusiją tęs, jei ne – rekomenduos, į ką būtų galima kreiptis“, – kalbėjo lietuvis, Izraelyje užsiimantis informacinių technologijų (IT) verslu.
– Kaip patekote į Izraelį ir kodėl būtent čia? – pasiteiravome T.Navardausko.
– Šešerius metus gyvenau ir dirbau Belgijoje, dar dvejus – Olandijoje. Ieškojau naujų iššūkių, naujos patirties, ir gyvenimas nubloškė į Izraelį. Izraelyje dirbu aukštųjų technologijų sektoriuje. Mūsų įmonė teikia IT paslaugas. Dirbame su Lietuvos įmone „Aciety“ ir įmonių grupe „Waynord“.
Visuomet domėjausi Izraelio laimėjimais inovacijų ir aukštųjų technologijų srityje. Norėjau išsamiau susipažinti su šiuo sektoriumi.
Vos atvykęs čia pradėjau domėtis, kas yra bendra tarp Izraelio ir Lietuvos verslo srityse.
Tuo metu kaip tik kūrėsi Izraelio ir Lietuvos technologijų centras. Susisiekiau su jo įkūrėju ir pasakiau, kad noriu įsitraukti į jų komandą.
Dažnai tekdavo susitikti su Izraelio IT įmonių ir startuolių atstovais. Klausinėdavau, su kokiomis problemomis jiems kasdien tenka susidurti. Išgirsdavau, kad didžiausia bėda – gerų programuotojų bei inžinierių trūkumas.
Žinojau, kad Lietuvoje veikia startuolis „Aciety“, kuris užsiima IT paslaugų tiekimu ir padeda klientams surasti programuotojus nuotoliniu būdu. Pabendravau su jais ir kartu nusprendėme žengti į Izraelio rinką ir siūlyti savo paslaugas čia.
Praėjusiais metais įkūrėme savo įmonių grupę „Waynor Cluster“. „Aciety“ tapo vienu partnerių, prisidėjo dar šešios Lietuvos įmonės.
Šiuo metu „Waynord“ dirba daugiau nei šimtas programuotojų. Visi darbuotojai lietuviai, o patys programuotojai ir vadybos komanda dirba nuotoliniu būdu iš Lietuvos.
Mėgstu pajuokauti, kad, ko gero, esu vienintelis lietuvis, kuris atstovauja išskirtinai lietuviškai įmonei Tel Avive. Bent jau daugiau panašų darbą dirbančių tautiečių sutikti neteko.
– Su kokiais sunkumais susiduria Lietuvos kompanijos, norinčios ateiti į Izraelio rinką?
– Svarbu pasiūlyti tinkamą produktą už konkurencingą kainą. Žinau, kad glaudūs Lietuvos ir Izraelio ryšiai užsimezgę maisto pramonės sektoriuje – lietuviai pelningai eksportuoja maisto produktus į Izraelį.
Vis dėlto Izraelyje pagrindinė verslo sritis yra aukštosios technologijos ir gyvybės mokslai. Mūsų įmonės tiesiog turėtų aktyviau ieškoti ryšių.
– Ar Izraelio verslo kultūra skiriasi nuo mums įprastos?
– Šios valstybės verslininkai vertina pasitikėjimą ir žmogišką ryšį. Niekas su jumis nesutiks bendradarbiauti, jei atsiųsite tik elektroninį laišką su pristatymu. Tai padaryti gali visi.
Čia tikimasi tiesioginio kontakto, bet kartu reikia stengtis pasiūlyti išskirtinį produktą.
– Ar teko susidurti su kokiais nors apribojimais?
– Didelių ribojimų IT sektoriuje tikrai nėra, nes Izraelyje jau daug metų sklandžiai samdomi darbuotojai dirbti nuotoliniu būdu. Šiuo atžvilgiu jiems artimiausia Ukraina – IT sektoriuje dirba daug ukrainiečių.
Viena vertus, Ukraina gali pasiūlyti daug specialistų. Be to, esama ir istorinių aplinkybių – nemažai imigrantų į Izraelį atvyko būtent iš Ukrainos, tad ir dabar palaikomi glaudūs ryšiai.
Nekyla bėdų ir dėl kalbos, nes IT sektoriuje daugiausia bendraujama angliškai.
– Izraelis vadinamas startuolių ir aukštųjų technologijų šalimi. Ar juntama valstybės parama?
– Negalima sakyti, kad čia nėra problemų – yra, kaip ir visur. Kai pradėjo stigti programuotojų, buvo imtasi priemonių.
Izraelio darbo rinka ilgai buvo uždara – vos panorėjęs negalėjai atvažiuoti ir dirbti. Tačiau vyriausybės iniciatyva buvo sukurta vadinamoji inovacijų viza, kuri leido įmonėms metams ar dvejiems pasikviesti darbuotojų iš kitų šalių.
– Ar tiesa, kad net vaikai čia auklėjami taip, kad profesijas rinktųsi kaip įmanoma tikslingiau?
– Izraelyje mamos savo vaikus skatina būti gydytojais, teisininkais ir verslininkais. Jauni žmonės raginami ir motyvuojami gilintis į technologijų ir gyvybės mokslų sritis.
Iš esmės kone kiekvienos motinos svajonė savo šeimoje turėti nors vieną kurios nors iš šių sričių specialistą.
Todėl jose darbuojasi daugiausia Izraelio piliečiai, o statybos ir kitus paprastesnius darbus nudirba atvykę imigrantai.
