Geležinkelių terminaluose resursus taupo išmani operacinė sistema

Bendrovė „Sonaro“ savo debesų technologijomis grįstomis verslo valdymo sistemomis įgalina įmones turimus resursus – personalo, finansinius bei technologinius – naudoti kuo taupiau. Vienas iš jų projektų – tokios sistemos pritaikymas įvairiarūšiams geležinkelių terminalams – buvo įgyvendintas aktyviai bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais.

Bendrovės vadovas Tomas Urbonas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Bendrovės vadovas Tomas Urbonas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Sonaro komanda.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Sonaro komanda.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Sonaro komanda.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Sonaro komanda.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Sonaro komanda.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Sonaro komanda.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 8, 2018, 8:57 AM

Idėja – algoritmas krovos valdymo sistemai

Bendrovės „Sonaro“ sukurtos verslo valdymo sistemos leidžia kompiuterizuoti įmonių veiklos procesus, verslo duomenis perkeliant į debesų kompiuterijos plotmę ir tuo pačiu užtikrinant jų saugumą bei pasiekiamumą realiu laiku. Terminalų Vilniaus bei Kauno geležinkeliuose valdymui operacinę sistemą diegę „Sonaro“ įgyvendino projektą, kurio metu buvo sukurtas naujas algoritmas, skirtas įvairiarūšio terminalo krovos valdymo sistemai. Pasak bendrovės vadovo Tomo Urbono, šis algoritmas leidžia efektyviau naudotis turimais resursais.

„Intermodaliniuose terminaluose kroviniai yra perkeliami tarp geležinkelio bei automobilių transporto priemonių ir atvirkščiai. Pagrindinis resursas šiuose terminaluose yra elektra, kurios sunaudojama itin daug. Įdiegus sistemą, terminaluose automatiškai fiksuojamos į teritoriją patenkančios transporto priemonės, pakeliamos užkardos, įsijungia išmanūs ženklai: kur važiuoti, ką daryti. Kranistui taip pat yra formuojami nurodymai, iš kur kokį konteinerį paimti, į kurią vietą padėti. Į visus šiuos procesus įsijungia ir resursus taupo algoritmas, kurį mes, kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais, ir sukūrėme“, – pasakoja pašnekovas.

Skaičiavimus atliko Lietuvos mokslininkai

Bendrovė „Sonaro“ yra įsikūrusi KTU Santakos slėnyje, Kauno Mokslo ir technologijų parke bei glaudžiai bendradarbiauja su KTU universiteto mokslininkais. Anot T. Urbono, vystant technologiją, reikalingomis tapo jų matematinės žinios: „Diegiant sistemą pamatėme poreikį matematiniams skaičiavimams ir tyrimams, skirtiems darbo terminale optimizavimui.“

Pasak T.Urbono, bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis ir dalyvavimas bendruose projektuose vyksta nuolat.

„Kartu su KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų iniversitetu (LSMU) dalyvavome kuriant išmaniuosius marškinėlius – diegėme duomenis apdorojančią valdymo sistemą. Taip pat dalyvaujame startuolių, susijusių su mokslu, veikloje, prisidedame kuriant robotizuotą parduotuvę – parduotuvės sprendimą, kuriame nereikia žmonių pagalbos, taip pat – robotizuotą sandėlio valdymo sprendimą. Tad su mokslu bendradarbiaujame įvairių projektų metu, planuojame tą daryti ir ateityje“, – sako „Sonaro“ vadovas.

Europos Sąjungos (ES) investicijos – atspirties taškas jaunam verslui

Bendrovės „Sonaro“ vadovas sako, kad ES investicinės priemonės yra reikšmingas atspirties taškas jaunam verslui.

„Vykdydami projektą pasinaudojome Ūkio ministerijos administruojamos priemonės „Inovaciniai čekiai“ ES investicijomis. Tokios priemonės yra didelė finansinė paspirtis pradedančiąjam verslui, kuriam dėl savo indėlio dalies kartais yra per sudėtinga dalyvauti didesniuose projektuose. Tokios investicijos tikrai gali būti atspirties tašku, nuo kurio prasidės bendradarbiavimas su mokslu, didesnių priemonių paieškos ar galimybės jomis pasinaudoti ateityje“, – teigia pašnekovas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.