Kaip užsimena, savo viloje jis sulaukia ne tik norinčių apsistoti lietuvaičių. Didelė dalis besiilsinčių – žydai, kurie kartais pareikalauja ir išskirtinio šeimininko dėmesio.
Mokytoju dirbti nenorėjo
Vytautas – birštonietis. Jis studijų metus leido Vilniuje. Čia jis mokėsi buvusiame Vilniaus pedagoginiame institute. Kaip pats sakė, turėjo būti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju.
„Bet aš niekada nemokytojavau. Turėjau praktikos, bet tik įeidavau į mokyklą ir man net galvoje pradėdavo ūžti“, – su šypsena atsiminė jis.
Į Birštoną šeima grįžo, nes, kaip sakė verslininkas, Vilniuje gyventi jam buvo vargas.
„Dėl visko reikėjo kovoti. Dėl vietos automobiliui ir panašiai. 20 metų kovojau ir atvažiavau į Birštoną“, – juokėsi vyras. pakeisti gyvenamąją vietą tada paskatino ir tai, kad gimė vaikas.
„Tada jau turėjome Birštone kavinę ir pamačiau, kad plėšytis tarp Vilniaus ir Birštono jau nebeišeina“, – sakė jis. Nors pridūrė, kad taip pirmyn atgal važinėjo net trejus metus.
Užsiminė apie netradicinius klientus
Turėti savo svečių namus vyras sakė sugalvojęs visai atsitiktinai. Mat šalia žemės, kur šiandien stovi jo vila, buvo tvarkomos teritorijos, o ta vieta tąkart buvęs tikras šabakštynas.
„Čia stovėjo seni sandėliai. Aš vis vaikščiojau, vaikščiojau aplink“, – prisiminė jis.
Šiandien Vytautas žemę, kurioje stovi jo svečių namai, šimtui metų išsinuomavo iš Birštono miesto savivaldybės.
„Investicijų reikėjo nemažai. Sandėlį reikėjo nugriauti, iš naujo statėme viską. Tik kaušu pajudinome ir nugriuvo. Čia buvo tikras šabakštynas“, – sakė verslininkas.
Svečių namai, kuriuose su Vytautu lankėmės, jau veikia trejus metus. Vienu metu čia gali būti apgyvendinti 22 žmones.
„Vasarą klientų pakanka, o žiemą daugiau žmonių turime tik savaitgaliais. Jaučiamas nemažas sezoniškumas. Vasarą daugiau atkeliauja užsieniečiai, tačiau jei lygintume visus metus – čia daugiausia ilsisi lietuviai“, – paklaustas, ar netrūksta klientų, sakė jis.
Labiausiai Vytautas galėjo išskirti netradiciniais dėl savo įnoringumo laikomus žydų klientus.
„Jie – labai reiklūs žmonės. Reikia skirti daug dėmesio jiems.
Kai atvyksta, pas mus jie gyvena 20 dienų. Įdomu, kad dažniausiai dvi dienas jie pyksta, bamba, kad jiems viskas blogai, o po tų dviejų dienų apsipranta, jau nori ir susidraugauti“, – išdavė Vytautas.
Trūksta darbuotojų
Šiuo metu bendrai svečių namuose ir vyro turimoje kavinėje dirba 18 žmonių.
„Labai sunku prisivilioti darbuotojus, tarkime, virėjus. Jų čia tiesiog nėra. Ieškojau net Alytaus profesinio renginimo centre. Jau antrame kurse jie visi yra „užsakyti“.
Buvau ir Kaune, ten tas pats“, – apie problemas, su kuriomis jis susiduria savo versle, pasakojo šeimininkas. Jo teigimu, tam tikra darbuotojų dalis į darbą atvažiuoja ir iš aplinkinių miestelių ir kaimelių, o kita dalis – vietiniai miesto gyventojai.
„Su kavine viskas lengviau. Ten sezoniškumas mažesnis. Žiemą kaip tik žmonių daugiau, o kai karštą – mažiau“, – sakė jis.
Nakvynė „Vila Klasika“ dviems žmonėms čia kainuoja 50 eurų. Į kainą įskaičiuoti ir pusryčiai.
