Užsėjo 10-ies hektarų ūkį, atidarė parduotuvę, dirba be pagalbininkų ir dar ragina kitus: Lietuvoje pradėti verslą sunku, bet verta.
Jonaviškiai pradėjo auginti lietuviškas daržoves, o kai jų priaugino tiek daug, kad nebespėjo suvalgyti, įkūrė ekologiškų produktų parduotuvę.
– Anglijoje praleidome didelį savo gyvenimo etapą, ten gimė mūsų vaikai. O grįžome į Lietuvą dėl šeimyninių vertybių. Pagalvojome, kad vaikams augant bus svarbu šalia matyti senelius, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ekologiškų produktų parduotuvės įkūrėja S.Matulevičienė.
– Sugrįžę stačia galva pasinėrėte į lietuvišką gyvenimą, tapote ūkininkais, auginate daržoves, pardavinėjate jas. Ar nebuvo sunku?
– Tai mums nebuvo nauja sritis, nes mano močiutė buvo ūkininkė. Po daugelio metų nusprendėme pratęsti tą tradiciją ir užsisodinome 2 ha braškių.
Auginame 2 ha braškių, 1 ha šaltalankių, 20 a juodųjų serbentų, 1 ha įvairių daržovių, turime 3 ha pievų, ten auginame avis.
– Tiek visko prisiauginote, kad nebesuvalgėte ir atidarėte ekologiškų produktų parduotuvę?
– Gyvendami užsienyje mes užsiėmėme verslu, todėl nutarėme, kad ir čia negalėsime dirbti samdomo darbo. Realizuoti uogas ir daržoves turguje yra sunku, tai tiesiog pagalvojome, kad sukursime tokią atmosferą kaip čia, prijungsime keletą kitų ūkininkų, kad pasiūlytume daugiau produkcijos ir taip įkūrėme šią parduotuvę.
– Kur geresnis maistas – Anglijoje ar Lietuvoje? Kur jūsų šeima skaniau maitinosi?
– Greito maisto yra ir Lietuvoje, ir Anglijoje. Ir ten yra ūkininkų krautuvių, kavinukių. Mes važiuodavome pas ūkininkus, jų laukuose pasirinkdavome braškių, daržovių, nusipirkti mėsos, kiaušinių. Viską pirkdavome iš ūkininkų.
– Iš kur ta jūsų meilė sveikam maistui?
– Mes užaugome kaime ir žinome, kad tai – šimtą kartų geriau nei pramoninio ūkio produkcija parduotuvėse.
Vaikai pritapo lengvai
– Kaip jūsų šeimai sekasi pritapti? Juk ten jūsų vaikai lankė anglišką mokyklą, čia – lietuvišką?
– Vaikų adaptacija buvo daug lengvesnė nei mums, suaugusiems. Mums reikėjo čia viską nuo pradžių pradėti. Vaikai mokykloje pritapo per mėnesį. Buvo lietuvių kalbos egzaminai, tai vaikas, sakyčiau, pasirodė gan neblogai.
– Jūsų ūkis yra didelis. Ar turite pagalbininkų, ar tik dviese su vyru visus darbus nudirbate?
– Tai yra šeimos ūkis, nieko nesamdome, viską stengiamės daryti patys. Iš ūkio nėra tiek pajamų, kad būtų galimybių kažką samdyti. Antra problema, su kuria susidūrėme šiemet, kai teko nurinkti braškių derlių, ta, kad nėra kam dirbti.
Didžiulė problema Lietuvoje yra surasti gerus darbininkus, niekas nenori be 50 eurų braškių skinti. Yra bedarbių, bet jiems yra saugiau gauti pašalpą nei eiti pas mane ir padirbti kokias porą savaičių.
Lietuvoje labai keista mokestinė sistema, nes Anglijoje yra labai paprasta. Pradedantiesiems verslams ten metus arba kelis nėra jokios mokestinės prievolės, nėra jokių mokesčių. Čia vos užsiregistravai ir pradėjo plaukti mokesčiai. Nuo pirmųjų dienų, nors realių pajamų praėjus metams nėra, jau skaičiuoja pagal ūkio dydį.
Pradedančiajam verslininkui yra sunku, bet įmanoma. Verslą reikia skatinti. Nes jei visi galvos, kad neįmanoma, nieko nebus.
