Kaunietis pedagogas su mokiniais apkeliavo visus žemynus, į mokyklą kartais eina ir naktį

Metų mokytojo premiją Kaune pelnęs geografijos ir istorijos mokytojas Gediminas Grėsius pats stebisi, kaip lengvai pavyksta rasti bendrą kalbą su mokiniais. Vis dėlto pedagogas mano turintis ir sėkmės receptų. 

 Išbandyti mokytojo darbą G.Grėsius sumanė pradėjęs vaikams rengti golfo treniruotes. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Išbandyti mokytojo darbą G.Grėsius sumanė pradėjęs vaikams rengti golfo treniruotes. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Išbandyti mokytojo darbą G.Grėsius sumanė pradėjęs vaikams rengti golfo treniruotes. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Išbandyti mokytojo darbą G.Grėsius sumanė pradėjęs vaikams rengti golfo treniruotes. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Išbandyti mokytojo darbą G.Grėsius sumanė pradėjęs vaikams rengti golfo treniruotes. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Išbandyti mokytojo darbą G.Grėsius sumanė pradėjęs vaikams rengti golfo treniruotes. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Išbandyti mokytojo darbą G.Grėsius sumanė pradėjęs vaikams rengti golfo treniruotes. <br> M.Patašiaus nuotr.
 Išbandyti mokytojo darbą G.Grėsius sumanė pradėjęs vaikams rengti golfo treniruotes. <br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 13, 2018, 9:28 PM, atnaujinta Nov 14, 2018, 9:18 AM

Lrytas.lt rengia straipsnių ciklą apie įdomius mokytojus. Istorijos apie šaunuolius pedagogus – rubrikoje „Aš esu mokytojas“.

„Neturėjau tikslo pelnyti geriausio mokytojo titulą. Žinoma, nudžiugino įvertinimas, kolegų ir moksleivių sveikinimai. Tiesiog bandau darbą atlikti geriausiai, kaip tik galima tai padaryti“, – kalbėjo Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje dirbantis 31 metų G.Grėsius.

Jo nuomone, vaikai taip pat puikiai jaučia, ar mokytojui darbas tikrai patinka, ar jis tik skaičiuoja minutes iki skambučio. 

Kaunietis domisi naujausiomis technologijomis, švietimo tendencijomis ir stengiasi tai pritaikyti savo veikloje. 

„Esu smalsus žmogus, noriu išbandyti daugelį naujovių ir esant galimybei jas pritaikyti pamokose. Kai kuriuos dalykus darau kitaip negu kiti mokytojai“, – atskleidė G.Grėsius. 

Tiesia kelius į Antarktidą

G.Grėsius kartu su mokiniais aplankė visus žemynus. Liko tik Antarktida, tačiau ir su šiuo žemynu jau užmegztas ryšys. 

„Kai žmonės apie tai išgirsta, jie pradeda klausinėti, kaip taip gali būti“, – juokėsi kaunietis. Vyrui ir jo auklėtiniams tokiu būdu keliauti padeda „Skype“ programa. 

Jaunieji kauniečiai per „Skype“ programą skambina savo bendraamžiams į įvairias šalis, pasakoja apie savo šalį ir miestą, užduoti klausimų. Vasario 16-ąją iš įvairių šalių kauniečiams plaukia gausybė sveikinimų. 

„Visa tai daro patys moksleiviai, aš prisijungiu tik tuomet, jeigu reikia rimtesnių anglų kalbos žinių“, – pasakojo G.Grėsius. 

Nors Vasario 16-ąją pamokos nevyksta, visada atsiranda bent 20 moksleivių, kurie savo noru ateina į mokyklą ir bendrauja su bendraamžiais iš kitų šalių. Kai planavo skambinti į Indoneziją, dėl laiko skirtumo vaikai atėjo po pamokų. 

„Kai skambinome į Australiją, vaikai liko mokykloje per naktį, atvyko ir jų tėvai. Mes klausėme apie kengūras, o australai atsakė, kad važiuodami į mokyklą pakelėje matė du besimušančius gyvūnus“, – juokėsi G.Grėsius. 

Tokiu būdu kauniečiai užmezgė ryšius su daugiau kaip 20 šalių moksleiviais. Praėjusią savaitę susisiekė su Argentinos vaikais, netrukus sąraše atsiras Egiptas, Indija.  

Pasak mokytojo, neseniai prasidėjo bendravimas su Antarktidoje dirbančiais mokslininkais. Jiems ketinama nusiųsti Lietuvos vėliavą, papuoštą mokyklos ar Kauno ženklais. Vaikai planuoja nusiųsti ir atvirlaiškių, kurie Antarktidoje būtų antspauduoti ir grąžinti į Kauną. Mokslininkai vaikams ketina daugiau papasakoti apie pingvinus. 

Sudominti reikia pastangų

Mokytojo pastangomis, Jono ir Petro Vileišių mokykla tapo viena pirmųjų Lietuvoje, kurioje mokymo proceso metu, atliekant tam tikrus su istorija bei geografija susijusius darbus, pradėtas naudoti populiarus žaidimas „Minecraft“. 

Plėtojami debesyse esantys pamokų užrašai, kurie yra unikalūs – vaikai gali rašyti, piešti, dėti nuotraukas bei vadinamuosius GIF'us, vaizdo įrašus.

„Dalis moksleivių nesižavi mokykla, kad ir ką darytume, tačiau yra vaikų, kurie nori kuo daugiau patirti, ir aš sudarau galimybes tai padaryti. Panašiai mąstančių mokytojų pasaulyje yra daug ir tam nereikia rašyti projektų ar ieškoti finansinių išteklių“, – įsitikinęs G.Grėsius.

Jis sutinka, kad sudominti vaikus matematika sunkiau negu geografija, istorija ar biologija, tačiau naudojant įvairias skaitmeninių technologijų versijas galima moksleivius įtraukti į kūrybos procesus ir sudominti pamokomis. 

Kai šios mokyklos moksleiviai keliavo į Rumšiškėse įsikūrusi Lietuvių liaudies buities muziejų, jiems buvo pateikta užduočių įvairiais požiūriais. Per matematikos prizmę teko skaičiuoti sodybų plotą, per muzikos – sugroti skirtingais muzikos instrumentais, per istorijos – papasakoti regionų istoriją, per geografijos – nurodyti jų skirtumus.

Apgauti vaikų nepavyks

G.Grėsius neabejoja, kad Jono ir Petro Vileišių mokykla pagrįstai gali didžiuotis skaitmeninių technologijų panaudojimu mokymo procese. 

Kai moksleiviai palieka mokyklą, mokytojas teiraujasi, ar vaikai jos pasiilgsta. Dažniausia jie atsako pasiilgstantys to, kaip čia buvo mokomi. 

Kaip rasti bendrą kalbą su vaikais, kurie šiais laikais atrodo sunkiai valdomi ir nesitraukia nuo išmaniųjų telefonų ekranų? 

„Moksleiviai puikiai jaučia, ar mokytojui patinka jo darbas. Jeigu mokytojas kasdien ateina su ta pačia energija, kokią turėjo pačioje darbo pradžioje ir dega noru sudominti vaikus, jie tai tikrai pajus“, – įsitikinęs G.Grėsius. 

Jo nuomone, su šiuolaikiniais moksleiviais reikia stengtis kiek įmanoma kalbėti jų kalba, suprasti kai kurių frazių reikšmę. G.Grėsius yra jaunas žmogus, todėl jam tai nėra svetima. 

Kita vertus, rasti bendrą kalbą puikiai pavyksta ir vyresnės kartos pedagogams. Jie galbūt yra griežtesni, bet vaikai žino, kad yra labai aiškios taisyklės, ką galima ir ko negalima daryti.

Žino, kaip galima susitarti

„Vaikams reikia erdvės kūrybai, tačiau apibrėžtos tam tikromis taisyklėmis. Jie gali mokytis pasiekti rezultatų, kurių nori pasiekti ir žinos, kad nebus suvaržyti, bet suvaldyti“, – svarstė mokytojas. 

Jis neabejoja, kad dar prieš porą dešimtmečių vaikams laisvių buvo gerokai mažiau. Tačiau tuomet, kai prieš klasę stovi profesionalas, į kurį visi nori lygiuotis, jis visada ras būdų sudominti vaikus. 

„Mokykloje yra klasių, į kurias aš labai noriu nueiti ir pasidalinti tuo, ką naujo sužinojau. Vėliau aš jų klausiu, ar patiko pamoka, o išgirdęs atsakymus galiu toliau tobulėti", – kalbėjo G.Grėsius. 

Kaunietis visada stengiasi susitarti dėl klasėje galiojančių taisyklių. Jeigu kuriam nors moksleiviui pasitaikė bloga diena, jis turi apie tai pasakyti mokytojui ir tą dieną jis neverčiamas atlikti užduočių. Kai nesėkminga diena išpuola pačiam G.Grėsiui, jis apie tai taip pat praneša moksleiviams, kurie tą dieną tiesiog ramiai sprendžia įprastas užduotis.  

„Kai atsiranda supratimas, kad visi esame žmonės ir niekas nėra aukštesnis, labai lengva dirbti“, – įsitikinęs G.Grėsius. 

Pasak jo, kai kurie vaikai yra pernelyg jaunatviškai užsispyrę ir žūtbūt stengiasi laikytis savo nuomonės. Tokiu atveju mokytojas bando susitarti, kad pamoka turi vykti kaip įprastai, o po jos pasilieka padiskutuoti ir pasikeisti nuomonėmis.

„Dalis moksleivių turbūt nėra sukurti mokslui, jų emocinė būsena ar kitos priežastys neleidžia jiems siekti mokslo aukštumų. Aš jiems negaliu leisti visiškai nesimokyti, todėl prašau padaryti minimumą. 

Jeigu vaikas sutinka padaryti minimumą, viskas gerai. Jeigu ne – lieka po pamokų arba gauna pataisų", - kalbėjo pedagogas.  

Įsuko golfo treniruotės

„Kaip tapau mokytoju? Turbūt tai buvo likimas“, – šyptelėjo G.Grėsius. Jis prisipažino ilgokai nežinojęs, ką gyvenime norėtų veikti. 

Vaikinas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) studijavo istoriją ir ją pasirinko, kad galėtų studijuoti japonų kalbą. Vėliau kaunietis suprato, kad japonų kalba nėra tikrasis jo pašaukimas. 

Studijuodamas trečiajame kurse G.Grėsius prisidėjo prie prezidento Valdo Adamkaus globojamo projekto, kurio metu sumanyta golfą mokyklose įtraukti į sporto pamokas.

Šiam tikslui reikėjo trenerių, ir vienas G.Grėsiaus bičiulis pakvietė jį prisidėti prie šio projekto. Kaunietis seniai domėjosi golfu ir pradėjo rengti vaikams treniruotes Jono ir Petro Vileišių mokykloje. 

„Pradėjau rengti treniruotes ir pamačiau mažos mergaitės patiriamą džiaugsmą - gerokai didesnį negu profesionalaus sportininko emocijas. Pajutau, kad kažko išmokyti žmogų, padaryti jį geresnį yra prasmingas darbas“, – kalbėjo G.Grėsius. 

Jis pradėjo ieškoti būdų, kaip tapti mokytoju, o netrukus atsirado laisva darbo vieta, ir mokyklos vadovai pasiūlė G.Grėsiui išbandyti jėgas. Tai nutiko prieš šešerius metus. 

„Kai atsidūriau pamokose, darbas visiškai atitiko lūkesčius. Jau pirmosios pamokos metu pajutau gerą grįžtamąjį ryšį. Vaikai palaikė mano idėjas, jiems patiko, kaip aš vedu pamokas“, – kalbėjo mokytojas. 

Golfo treniruotes vaikams jis rengia lig šiol.

Save regi tik Lietuvoje

Nuo pat pirmųjų darbo dienų G.Grėsius juto ir labai tvirtą vyresnių kolegų palaikymą. 

„Ar nebuvo pavydo dėl mano populiarumo? Jokiu būdu. Aš tapau tokiu mokytoju tik dėl mokyklos bendruomenės – kolegų ir moksleivių tėvų. Mano santykiai su kolegomis labai geri. Aš galiu semtis patirties, tačiau galiu būti ir jiems naudingas – esu bendrovės „Microsoft“ produktų švietimui ekspertas, todėl galiu padėti išspręsti įvairias problemas.

Esu jaunas žmogus, todėl labiau imlus technologijoms, tačiau iš gyvenimiškosios patirties pusės labai padėjo kolegos. Mane užaugino aplinkoje esantys žmonės“, – tikino G.Grėsius. 

Jauni mokytojai vyrai yra geidžiami darbuotojai daugelyje švietimo įstaigų. Kaunietis neslėpė kartais išgirstantis klausimų apie dabartinę savo veiklą, tačiau tikrai nėra taip, kad naktimis skambėtų telefonas ir be paliovos skrietų darbo pasiūlymai. Gerokai paklausesni yra tiksliųjų mokslų pedagogai. 

Pasak mokytojo, per šešerius darbo metu nė karto nebuvo kilusi mintis jo atsisakyti. 

„Dirbdamas šį darbą jaučiu prasmę. Aš tikrai myliu Lietuvą ir labai tikiuosi, kad nebus priežasčių, kodėl turėčiau ją palikti. Jaučiu, kad dirbdamas mokytoju prisidedu prie augančios Lietuvos“, – kalbėjo G.Grėsius. 

Jis tikino labai norintis pažiūrėti, kas išaugs iš mokyklą paliekančių vaikų. 

„Sutikau keliolika žmonių, kurių laukia įspūdinga ateitis. Aš tikrai pamatysiu juos per televizijos žinias, perskaitysiu apie jų darbus žiniasklaidoje.

Galbūt kai kurie vaikai moksle daug nepasieks, tačiau bus tiesiog geri žmonės, atves į mokyklą savo vaikus, o mes atsisėsime ir kalbėdami išgersime arbatos“, – kalbėjo G.Grėsius.

Žiūrės, ką atsiųs likimas

Kaunietis tikino net nesvarstantis keisti darbą, nebent įvyktų kažkokia apokalipsė.

„Kaip save įsivaizduoju po 5–10 metų? Mano tikslas – būti geriausiu savo versijos mokytoju“, – tikino kaunietis. 

Šiuo metu jis turi mokytojo metodininko laipsnį. Norėtų tapti ekspertu, tačiau nesijaučia pasiekęs šį lygį. 

„Žiūrėsiu, ką man atsiųs likimas, o pats stengiuosi elgtis taip, kad sudaryčiau galimybes likimui sudaryti man galimybių“, – šypsojosi G.Grėsius. 

Tavo mokytojas – šaunuolis, apie kurį būtina visiems papasakoti? Rašyk aida.murauskaite@lrytas.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.