Kėdainietis vos prieš kelis mėnesius Lietuvai pristatė inovaciją, kurios idėją parsivežė iš užsienio – dronu iš aukštai darytas laukų nuotraukas, kurių spalvų gama parodo, kuris lauko plotas yra tinkamas sėti ir kaip puikiai jame dygsta pasėtos gėrybės bei atvirkščiai, kuriomis lauko vietomis reikėtų pasirūpinti, kad ūkininkai nepatirtų nuostolių.
„Viskas tobulėja, tobulėjame ir mes, tad norisi atnaujinti mūsų senovinę žemdirbystę. Ateityje išliks tik tie ūkiai, kurie naudoja tikslinę žemdirbystę“, – idėją pristatė įmonės „Airmoda“ įkūrėjas.
Verslo idėją pakuždėjo vadovas
A.Kavaliauskas gimė ir užaugo Kėdainiuose. Jis teigė niekad toli taip ir neišvykęs nuo namų. Nuo gimtųjų Kėdainių buvo atitrūkęs vos keliems metams, kuomet Kauno kolegijoje studijavo kompiuterių technologijos inžinerijos studijas.
2012-aisiais, pabaigęs studijas, vyras kibo į darbo paieškas, kurios jam gerokai apkarto, nes tokiame mažame mieste darbo pasiūlymų su kompiuteriais praktiškai nebuvo.
„Pradėjau nuo automobilių plovyklos ir dar ilgai dantis sukandęs ieškojau savo darbo. Pasitaikė puiki proga, kai Lietuvos agrarinių mokslų centro Žemdirbystės instituto filialas ieškojo kompiuterių techniko. Laimėjau konkursą ir įsidarbinau jame“, – prisiminė kėdainietis.
Kurį laiką jam tekdavo dirbti su kompiuteriu ir, dronu fotografuojant ūkininkų laukus, stebėti, kurie augalai jau pražydę bei išaugę.
Tačiau viskas pasikeitė, kuomet instituto vadovas, grįžęs iš užsienyje rengtos konferencijos, parsivežė vieną idėją, kurią patikėjo droną valdančiam A.Kavaliauskui.
„Konferencijoje buvo pristatomas laukų fotografavimas su dronu ir specialiomis kameromis, kuris padeda atlikti išsamius objekto tyrimus. Buvo demonstruojama, kuriai spalvos spektro daliai esant nuotraukoje, geriausiai auga augalai.
Metus atlikinėjau bandymus ir galiausiai nusprendžiau, kad su šia idėja reikėtų supažindinti ir Lietuvos ūkininkus“, – kalbėjo jis.
Derlių parodo spalvų spektras
Kėdainietis juokėsi ir patikino, kad pirmą kartą išgirdę tokią idėją, vadinamą aerofotografija, visi žmonės tik pakraipo galvas ir netgi išvadina šarlatanu, tačiau pažymėjo – suprasti sudėtinga, nes viskas paremta mokslu.
Anot jo, lauko nuotrauka, kurią jis padaro su dronu ir specialiomis kameromis, nėra paprasta. Visų pirma, dronui yra nustatomas maršrutas ir jis, apskridęs visą žemės plotą, padaro apie 300-400 nuotraukų, kurios būna perdengtos viena ant kitos, taip galiausiai susijungdamos į vieną nuotrauką.
„Kalbant paprastai, aš siūlau kliento pageidaujamą teritoriją nufotografuoti ar nufilmuoti iš oro. Iš pradžių tai gali nuskambėti kaip paprasto drono paslauga, tačiau toli gražu viskas yra ne taip.
Aš naudoju profesionalų bepilotį orlaivį, kuriame sumontuota itin aukštos raiškos RGB kamera. Iš oro RGB kamera darytos nuotraukos – puiki medžiaga įvairių augalų ir jų skirtingų savybių tyrimui fiziškai prie jų net neprisiliečiant.
Padarytoje nuotraukoje būna matomas visas laukas, išmargintas raudonais ir žaliais atspalviais, kurie parodo, kurie žemės plotai yra negyvi ir kuriems reikia specialios priežiūros“, – aiškino A.Kavaliauskas, pridurdamas, kad, kuo sveikesnis augalas, tuo daugiau žalios spalvos jis atspindi.
Kėdainietis pažymėjo, kad nuotraukoje galima nuodugniai ištirti visą teritoriją ir dar jos neapsėjus, pavyzdžiui, norint įsitikinti, koks yra žemės nuolydis, kur aukščiausias ir žemiausias jos taškas, nes nuo to priklauso, kuri teritorijos dalis bus drėgnesnė, o kuriai galbūt reikės papildomos priežiūros, kad augalai neišdžiūtų.
„Žmogus gali išsimatuoti, kiek procentaliai jau yra užaugę augalų, taip pat analizuojamas sveikų augalų skaičius, matoma, kiek iš jų yra ligoti.
Mokslininkai ima specialius dirvožemio mėginius ir pagal juos sprendžia, kokia dirvožemio būklė, o žinant visus duomenis, galima nustatyti ir būsimą derlių“, – inovaciją pristatė pašnekovas.
Kokia nauda?
Kėdainietis pasakojo, kad vienas iš svarbiausių duomenų, kuriuos teikia tokios nuotraukos, yra ūkininkams itin aktualus vadinamasis VARI (angl. Visible Atmospheric Resistant Index) indeksas.
„Kuo indekso reikšmė didesnė, tuo augalija yra žalesnė, o tai reiškia, kad augalų būklė geresnė, jie yra sveikesni ir, suprantama, duosiantys geresnį derlių. Sudarius VARI nuotrauką galima matyti, kurioje lauko vietoje augalams yra viskas gerai, o kur reikėtų jiems padėti.
Tokie duomenys labai svarbūs norint vystyti tikslią žemdirbystę, nes jie parodo, kurias lauko vietas reikia tręšti, o kurios yra sveikos. Tikslas – kuo mažiau beprasmio darbo ir cheminių preparatų naudojimo“, – aiškino A.Kavaliauskas.
Anot jo, tokia inovacija suteikia ūkininkams daugiau laisvės, nes jiems nereikia kasdien klampoti didžiuliais laukais ir apžiūrinėti kiekvieną augalą, spėliojant, ar jis išaugs sveikas ir kokia yra dirvožemio, kurioje jis gyvena, būklė.
„Belika tik nuvažiuoti ir apžiūrėti vietas, kurios nuotraukoje atrodo įtartinos. Taip darbas ūkininkams yra palengvinamas, taupomi jų resursai“, – kalbėjo kėdainietis.
„Įsivaizduokite 200 hektarų lauką. Norint visą jį patikrinti, tenka klampoti ratais ir net nematyti, kas vyksta jo viduryje. Fiziškai yra labai sunku ištirti visą lauką, o nuotrauka duoda visą vaizdą.
Vakarų Europa jau naudojasi vadinamąja tiksliąja žemdirbyste“, – pridūrė jis.
Ateityje – dar didesni tikslai
Tiesa, A.Kavaliauskas pripažino, kad tokia idėja kol kas Lietuvoje dar nėra labai paklausi, nes veiklą jis pradėjo vykdyti vos rugsėjį, todėl ūkininkai dar nespėjo sužinoti apie tokią galimybę.
Tai pat pridūrė – paslauga ir nepigi, nes ištirti vieną hektarą kainuoja apie 50 eurų.
„Puikiai suprantu, kad iš žodžių „aerofotografija vietovės ištyrimui“ mažai kas aišku, nes Lietuvoje tai dar visiškai naujas dalykas.
Be to, kadangi ši technologija naudojama gana siaurose specifinėse profesinėse srityse, ne visi gyventojai su tuo susiduria, tad ir neaiškumų yra daug“, – teigė jis.
Tačiau kėdainietis patikino – nors lietuviai ir sunkiai priima naujoves, jo ateities planuose ir dar didesni tikslai.
„Visai šiai analizei norėčiau panaudoti dirbtinį intelektą. Ateitis yra mokslas. Tiesa, dabar dar ne sezonas, todėl lauksiu pavasario“, – sakė jis.
