Lrytas.lt skelbia straipsnių ciklą apie įdomius mokytojus. Istorijos apie šaunuolius pedagogus – rubrikoje „Aš esu mokytojas“.
Kauno rajono Metų mokytojo vardą šiemet pelniusi pedagogė pasiūlė perskaityti užrašą ant stiklinės angelo statulėlės, kurią jai įteikė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
„Už mokinių politinės savimonės ugdymą, skatinant tarpkultūrinį dialogą“ – toks užrašas suraitytas ant dovanos Metų mokytojai.
„Aš tai darau išties labai nuoširdžiai ir įžvelgiu didžiulę prasmę sau, moksleiviams bei kolegoms. Labai džiaugiuosi, kad pastangos buvo įvertintos“, – kalbėjo 38 metų mokytojo darbo stažą turinti V.Kanapinskienė.
Nors 10-12 metų jos moksleiviai jau laisvai gali bendrauti anglų kalba ir mokytojai tenka nuolat ieškoti naujų būdų ieškoti bendros kalbos su vaikais, visa gimnazijos bendruomenė V.Kanapinskienei jaučia pagarbą, o pati kaunietė taip pat jaučiasi reikalinga.
Seni vadovėliai nebetinka
Beveik prieš keturis dešimtmečius darbą Karmėlavos mokykloje pradėjusi V.Kanapinskienė neabejoja – smarkiai pasikeitė tiek anglų kalbos mokymo priemonės, tiek moksleivių motyvacija.
Ar anksčiau dirbti buvo lengviau?
„Kai kurie penktų ar šeštų klasių moksleiviai jau visiškai laisvai kalba angliškai, todėl reikia vis daugiau pastangų juos sudominti pamokomis“, – įsitikinusi V.Kanpinskienė. Jai susidaro įspūdis, kad kiekvienais metais vaikai į mokyklą ateina vis geriau pasiruošę, jie gali anglų kalba laisvai bendrauti daugeliu temų.
B.Buračo gimnazijoje anglų kalbos mokoma taikant vadinamąjį išorinio diferencijavimo metodą. Vaikai suskirstomi į grupes pagal jų žinių lygį: aukštesnįjį, pagrindinį ir žemesnįjį. Jie mokosi kartu su panašaus lygio vaikais. Mokymas vyksta skirtingu tempu ir net taikant skirtingas mokymo priemones.
Pasak mokytojos, prieš du dešimtmečius tokio amžiaus vaikui buvo galima ir dainelę padainuoti, ir paveikslėlį vadovėlyje parodyti, kad jis geriau įsimintų žodžius.
„Dabar su visais senais vadovėliais, žodynais bei paveikslėliais jau reikia slėptis. Mokymas visiškai pasikeitė ir tai susiję su naujausiomis technologijomis“, – kalbėjo kaunietė.
Žino savo stipriąsias savybes
V.Kanapinskienė neslėpė, kad nebuvo labai lengva prisitaikyti prie naujų darbo metodų.
„Tenka panaudoti visas savo žinias, kad sudominčiau vaikus. Tokioje situacijoje itin praverčia patirtis“, – įsitikinusi pedagogė.
Ji yra daug keliavusi, gali pateikti gausybę asmeninės patirties pavyzdžių kalbant bet kokia tema, o tai vaikams sukelia smalsumą.
Moksleivių baimė taip pat niekada nebuvo V.Kanapinskienė sąjungininkė siekiant užsitarnauti moksleivių pagarbą.
„Su vaikais elgiuosi kaip su visais kitais žmonėmis. Niekada nekeliu balso, leidžiu moksleiviams visada išsakyti savo nuomonę, galime pasigunčyti. Niekada nesu parašiusi moksleiviui dvejeto tik todėl, kad jis nepadarė namų darbų. Galbūt jis tikrai tąkart negalėjo jų atlikti“, – savo darbo ypatumus atskleidė kaunietė.
Perprasti naujausias technologijas moteriai nebuvo sunku, nes dirbant su tarptautiniais projektais tai buvo būtina įvaldyti.
„Mokytojas negali visko žinoti. Jeigu susiduriu su sunkia užduotimi technologijų srityje, drąsiai prašau penktokų pagalbos ir jie niekada neatsisako padėti“, – juokėsi mokytoja. Ji džiaugėsi, kad daugelis gimnazijos kabinetų aprūpinti šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis.
Plačiai atvėrė langą į pasaulį
Kauno rajono Metų mokytoja išrinkta V.Kanapinskienė daugiau kaip 20 metų dalyvauja rengiant tarptautinius projektus. Pedagogė mano, kad tai padėjo jai keistis kartu su vaikais, pajusti kultūrų skirtumus, plėtoti tarpkultūrinį dialogą, ugdyti toleranciją.
Tuo pačiu metu vaikai gilina anglų kalbos žinias, pristato savo šalį, įgauna daugiau pasitikėjimo bei savarankiškumo.
Mokytoja prisiminė atvejį, kai anksčiau niekada tautinių šokių nešokę gimnazistai maždaug per mėnesį išmoko šokti, pasisiuvo tautinius drabužius ir Norvegijoje surengė pasirodymą vietos bendraamžiams bei pedagogams.
V.Kanapinskienei tarptautiniai projektai padėjo aplankyti daugiau kaip 20 šalių, o pokalbio metu mokytoja jau gyveno kelionės į Suomiją nuotaikomis. Į šią šalį išsiruošė 15 gimnazistų ir 4 B.Buračo gimnazijos mokytojai.
Gimnazija daug metų bendradarbiavo su Anglijos, Vokietijos, Italijos mokyklomis. Moksleiviams dažniausia tenka sumokėti tik už kelionę, o užsienyje jie įsikuria vietos moksleivių šeimose. Vėliau užsieniečiai atvyksta ir apsigyvenima pakaunėje įsikūrusių šeimų namuose.
„Anglų kalbos mokytojų reikės ir ateityje. Jeigu jų neliktų, kas rašys projektus, kas padės vaikams išvykti į užsienio šalis ir pažinti pasaulį? Tai papildomas, tačiau išties įdomus darbas“, – tikino kaunietė.
Prisitaikyti nėra paprasta
Tiek V.Kanapinskienei, tiek jos kolegoms pastaruoju metu tenka susidurti su nauju reiškiniu – gyventi į Lietuvą grįžusių buvusių emigrantų atžalomis.
B.Buračo gimnazijoje galima sutikti vaikų, kurie mynė mokyklos slenkstį Anglijoje, Airijoje, Nyderlanduose ar net Kanadoje.
„Matome, kad šiems vaikams ne visada paprasta tęsti mokslus, nes jie atsiduria visai kitoje kultūroje, kitoje emocinėje aplinkoje, tenka pratintis prie kitokių reikalavimų“, – kalbėjo V.Kanapinskienė.
Ji tikino negalinti spręsti, ar užsienio šalių švietimo įstaigose taikoma mokymo sistema yra geresnė ar prastesnė. Tiesiog ji – visiškai kitokia. Štai Anglijos mokyklos garsėja itin griežta drausme ir tvarka.
„Klasės emocinis mikroklimatas yra pirmoje vietoje. Visada būtina įvertinti žmogaus savijautą“, – įsitikinusi B.Buračo gimnazijos mokytoja V.Kanapinskienė.
Tavo mokytojas – šaunuolis, apie kurį būtina visiems papasakoti? Rašyk aida.murauskaite@lrytas.lt
