Lrytas.lt skelbia straipsnių ciklą apie įdomius mokytojus. Istorijos apie šaunuolius pedagogus – rubrikoje „Aš esu mokytojas“.
Tiksliųjų mokslų mokytojai šiandien mokyklose susiduria su tikru iššūkiu – kaip mokinius sudominti sunkiai „pasiduodančiais“ dalykais: fizika, matematika, chemija.
Devynioliktus metus mokytoja dirbanti S.Paulikienė jau įsitikino, kad vaikai gali pamilti ir, regis, nuobodžią fiziką, jei šis dalykas dėstomas kūrybingai.
Mokinius sudomino fizika
Dabartinių mokinių tėvai ir įsivaizduoti negalėjo, kad fizikos pamoka gali vykti kartu su matematika ir kūno kultūra, su istorija ir daile, arba su muzika.
Ir per vieną pamoką dar gauti įvertinimus iš visų trijų dalykų.
Tokią naujovę trečius metus mokykloje taikanti S.Paulikienė šiemet pateko į inovatyviausių šalies fizikos mokytojų trejetuką.
„Fizikos galima mokyti įprastai su knyga ir rašant prie lentos.
Tačiau kur kas geresnių rezultatų pasiekiama, kai mokiniams sunkiau suvokiamas dalykas paverčiamas savotišku žaidimu, kai jie sprendžia praktines tiriamąsias užduotis ir mokosi fizikos žinias pritaikyti kasdieniame gyvenime“, – sakė 7 ir 8 klasių mokiniams fiziką dėstanti Palangos mokytoja.
Anot jos, tokiu būdu tiksliųjų mokslų svarba ir praktine nauda susidomi net ir tik į humanitarinius mokslus linkę vaikai.
Derina su kitais mokslais
Kartą į fizikos pamoką atėję mokiniai net išsižiojo iš nuostabos išgirdę, kad ji vyks mokyklos sporto salėje.
Čia jiems buvo dėstomas mechanikos kursas: mokiniams bėgant ratu buvo fiksuojamas laikas, o pasitelkus matematikos žinias po to jiems reikėjo apskaičiuoti savo vidutinį greitį.
Klaipėdos laikrodžių muziejuje vykusioje fizikos pamokoje mokiniai gilinosi ne tik į atskirų laikrodžio mechanizmų veikimo principus, bet ir gavo žinių apie laikrodžių atsiradimą, kaip keitėsi jų puošyba.
Muzikos pamokoje klausant įvairių muzikos instrumentų fizikos mokytoja jiems aiškino, kokiu principu virpantys kūnai skleidžia garsą, kaip muzikos tonas priklauso nuo garso dažnio.
S.Paulikienės teigimu, fiziką galima suderinti net su biologija, nes akis yra ne tik žmogaus organas, bet ir prietaisas.
Vaikai paaiškina ir tėvams
Pomėgį fizikai išradinga mokytoja mokiniams skiepija taikydama įvairias laboratorines užduotis, kurias neretai jiems tenka atlikti ir namuose.
Šitaip paaugliai išmoksta išmatuoti akmenuko tūrį, jį nardindami į matavimo cilindre esantį skystį. Jie mokomi paaiškinti šešėlių, vaivorykštės atsiradimo principą.
Vaikai aiškinasi difuzijos greitį skystyje: karšto ar šalto vandens stiklinėje greičiau pasklis ten įberti tirpūs dažai.
Fizikos pamokoje mokiniai susidomėję skaičiuoja, pavyzdžiui, kada jiems automobiliu reikia išvažiuoti iš Palangos, norint 19 valandą spėti į Klaipėdos dramos teatre prasidedantį spektaklį.
„Mano mokiniai jau savo tėvams gali paaiškinti saviindukcijos reiškinį buityje, kai ant elektrinės kaitlentės pastatytas puodas su magnetiniu dugnu sukuria elektros srovę, arba kaip parduotuvėse veikia magnetinė apsauga“, – apie fizikos praktinę naudą mokiniams pasakojo S.Paulikienė.
Mokytoja nevengia apie įdomius fizikos reiškinius pasakoti ir pradinėms klasėms pasaulio pažinimo pamokose.
„Juk jie mano būsimi mokiniai ir aš noriu, kad dar prieš ateinant į pagrindinę mokyklą fizika jiems taptų įdomiu dalyku“, – sako pedagogė.
Mokinių pažangumas didėja
S.Paulikienės dėka padidėjęs mokinių domėjimasis fizika duoda savo vaisių.
Pernai atliekant gamtos mokslų – fizikos, chemijos ir biologijos testą, tik dviejų V.Jurgučio mokyklos aštuntokų žinios buvo įvertintos patenkinamai. Visi kiti mokiniai gavo pagrindinį ir aukštesnįjį įvertinimą.
Siekdama savo pamokas padaryti dar įdomesnėmis, mokytoja pasinaudoja ir pačių mokinių pagalba.
„Gimnazijoje mokslus tęsiančių iš mūsų mokyklos išeinančių aštuntokų kasmet prašau anonimiškai įvertinti mano darbą – parašyti, kas jiems mano pamokose patinka labiausiai, ko trūksta, ką jie patartų daryti kitaip.
Man malonu, kad dažniausiai sulaukiu mokinių pagyrų, bet labiau laukiu jų patarimų.
Pavyzdžiui, mokiniai pageidauja fizikos pamokų ne klasėje. Tai jau įvertinau ir pavasarį apie fizikos reiškinius gamtoje planuoju dėstyti lauke“, – ateities planais dalinosi mokytoja.
Fizika nurungė matematiką
Tapti mokytoja Saulė pasakojo norėjusi dar vaikystėje. Įtakos tam turėjo pedagoge dirbusi jos teta ir vaikystės žaidimai su jaunesne pussesere – mergaitėms žaidžiant mokyklą vyresnė Saulė visuomet būdavo mokytoja.
Be to, tuomet mokytojo profesija visuomenėje buvo labiau gerbiama ir prestižinė.
Pati S.Paulikienė dėstyti fizikos neplanavo. Iš Mažeikių kilusiai merginai mokykloje labiau patiko spręsti matematikos uždavinius.
Sidabro medaliu vidurinę mokyklą baigusi mergina stojo į arčiau esantį Šiaulių universitetą, tačiau ten buvo bendra matematikos ir fizikos specialybė su ekonomikos specializacija.
„Fiziką pamėgau jau universitete. Po baigimo man porą metų teko mokyti matematikos ir ekonomikos, tačiau jau 17 metų mokiniams dėstau fiziką ir dėl to visiškai nesigailiu.
Universitete gautos platesnio profilio žinios man tik padeda mokiniams įvairiapusiškiau paaiškinti gamtoje ir gyvenime vykstančius reiškinius“, – sako S.Paulikienė.
Ji iki šiol prisimena savo charizmatišką chemijos mokytoją Mažeikiuose, kurios dėka Saulė uoliai mokėsi chemijos.
„Aš savo mokiniams taip pat siekiu tapti tokia asmenybe, dėl kurios mokiniai pamiltų ir nelengvą mokslą – fiziką“, – sakė Palangos mokytoja.
Tavo mokytojas – šaunuolis, apie kurį būtina visiems papasakoti? Rašyk aida.murauskaite@lrytas.lt
