Kam geografijos pamokos apie Arktį ar Antarktidą, jei galima jas abi pamatyti patiems? Bet tai įkandama toli gražu ne visiems.
Bet šitaip keliauja moksleiviai, kuriuos pakankamai pasiturintys tėvai leidžia į privačias mokyklas. Reikia kelių tūkstančių eurų ir galima atsistoti ant ledo viename bei kitame Žemės ašigalyje.
Vietoj prekių – turistai
„Linkėjimai iš Antarktidos“, – per Kalėdas atskriejo M.Oginsko sveikinimas iš Pietų ašigalio. Ir nuotrauka, kurioje 26 metų vaikinas laikė iškėlęs Lietuvos vėliavą.
Praėjusiais metais jo darbe būta ryškių permainų. Įveikęs atranką M.Oginskas iš naftos ir cheminius produktus gabenusių laivų perlipo į keleivinį.
Šiuo metu jis yra atviruose vandenyse organizuojamų ekspedicijų – Vlisingene registruoto Olandijos kruizinio laivo „Ortelius“ kapitono padėjėjas ir vienas iš trijų šturmanų.
Keli mėnesiai atokvėpio
Ką žmogus gali pamatyti Šiaurėje, kai spaudžia 40–50 laipsnių speigas?
„Esant tokiam šalčiui nerizikuojama. Žmonės į ekspedicijas plukdomi tik tada, kai Pietų ar Šiaurės ašigaliuose yra vasaros sezonas ir oro sąlygos palankios. Tuo metu temperatūra svyruoja nuo 10 laipsnių šalčio iki tiek pat šilumos. Kitu laiku nerizikuojama“, – aiškino M.Oginskas.
Gruodžio 31-ąją grįžęs į Lietuvą jis pirmiausia krito į kietą miegą. „Laiko skirtumas, – nusijuokė vyras. – Tačiau grįžau po pusmečio į Lietuvą ir visiems staiga tapau reikalingas – akimirksniu sulaukiau skambučio iš jūrininkų mokyklos. Juk turiu nedelsdamas atnaujinti darbo sertifikatus, kad kovą spėčiau į kitą ekspediciją.“
Taigi šiuo metu Klaipėdoje, Jūrininkų mokymo centre, jis lanko tam skirtus kursus. Jų tema – Elektroninių jūrlapių parodymo ir informacijos sistemos panaudojimas.
„Kursai yra tam tikra prievolė. Sertifikatą ir visus su juo susijusius dokumentus reikia atnaujinti kas penkerius metus. Tam atėjo laikas“, – paaiškino jis.
Kovo viduryje M.Oginskas vėl kraus lagaminus kelionei į Argentiną – į piečiausią Lotynų Amerikos miestą Ušuają.
Ten įgulos lauks laivas „Ortelius“ ir bus pradėta rengtis turizmo sezonui – kruizams iš Ugnies Žemės per Dreiko sąsiaurį į arčiausiai esantį Antarktidos tašką.
Kainos gali apstulbinti
Ar galima įsivaizduoti, kiek tokia išvyka kainuoja? Pasak Mindaugo, tai – milžiniški pinigai. Net trumpiausios ekspedicijos metu įsisprausti į keturvietę kajutę parai kainuoja tūkstantį eurų.
„Ekspedicijų tikslas būna ir turizmas, ir mokslo tyrimai. Kartais į ją susirengia studentai iš Oksfordo ar Harvardo universitetų. Būna moksleivių iš privačių mokyklų, kuriose mokosi turtingų šeimų vaikai.
Taip jiems surengiamos geografijos pamokos apie Antarktidą. Kam skaityti vadovėlius, jei galima patiems pamatyti?“ – ironijos pabarstė pašnekovas.
Už tokias pamokas reikia nekukliai susimokėti. Pavyzdžiui, artimiausia ekspedicija „Ortelius“ laivu į Antarktidą rengiama gegužę, kelialapis vienam žmogui, pritaikius visas įmanomas nuolaidas, kainuoja 5,1 tūkst. eurų.
Lapkritį planuojamoje 11 dienų kelionėje vieta trivietėje kajutėje su nuolaida kainuoja 17,1 tūkst. eurų. Ne ką pigesnės ekspedicijos ir į Šiaurės ledynus, pavyzdžiui, rugpjūtį rengiamas kruizas aplink Špicbergeną žmogui kainuos 7,3 tūkst. eurų.
Tiesa, apie uždarbį M.Oginskas nebuvo linkęs kalbėti – pasak jo, tai yra konfidencialu.
Dirbo prekybos laivyne
Kodėl M.Oginskas, būdamas vos 26-erių, ėmėsi darbo rizikingais maršrutais keleivius gabenančiame laive?
„Tai ilgas kelias. Vos baigęs Jūreivystės mokyklą Klaipėdoje niekaip iš karto nebūčiau patekęs.
Įmonė, kuriai priklauso laivas, vertina ne tik įgytą patirtį – reikia ir specialių mokslų.
Dirbdamas prekybiniame laivyne daug pamačiau – uostų, valstybių. Apiplaukiau pasaulį, bet navigacija ten kitokia.
Jei laivas eina (jūrininkai niekuomet nesako, kad jis plaukia. – Red.), ištisas savaites tenka laikytis vieno kurso ir prasilenkti tiktai su vienu kitu laivu.
Bet palei Antarktidą yra ledas. Laivui ten reikia saugiai manevruoti“, – pasakojo vaikinas. O tai reiškia, kad reikia įvertinti kiekvieno ledo luito keliamą pavojų.
Pasak Mindaugo, pradėjęs dirbti šturmanu jis to dar nesugebėjo padaryti, nors ir buvo baigęs specialius „Ice Navigation“ kursus – reikėjo patirties.
Laive yra trys šturmanai, kiekvienas budi po keturias valandas. Kapitoną būtina kviesti bet kada, jei tik kyla abejonių. Juk gabenama daug žmonių, o tokių situacijų, kurios akimirksniu atkartotų „Titaniko“ tragediją, irgi pasitaiko.
„Yra įvairių ledo rūšių. Nors jo luitus matome radaruose, nežinome nei koks jų storis, nei amžius. Pavyzdžiui, ką tik nuo ledkalnių atskilęs ledas yra sodriai mėlynas. Jis kietesnis nei metalas.
Laivui nieku gyvu negalima prie jo priliesti, nes tai būtų dviejų milžiniškų masių susidūrimas. Taigi šturmanams yra du iššūkiai – ledai ir nenuspėjami orai“, – paaiškino pašnekovas.
Ir štai kodėl: Dreiko perėjime maišosi trys – Atlanto, Ramusis ir Indijos vandenynai.
Ciklonai ten įsuka tokį stiprų uraganinį vėją, kad retai kada įmanoma ramiai perplaukti sąsiaurį.
Keleiviai – įgulos rūpestis
M.Oginskas į pirmąją ekspediciją su „Otelius“ išplaukė prieš 5 mėnesius. „Pradėjau darbą Šiaurėje, Arktyje, aukščiau Norvegijos esančiuose Svalbardo fjorduose.
Ten visai kitokia gamta nei Antarktidoje, orai – taip pat. Ledas storėja iki pat ašigalio, savo laivu niekaip jo neįveiktume, nes tam reikia atominio ledlaužio. Tačiau ekspedicinė kelionė į Šiaurę yra lengvesnė nei į Pietų ašigalį.
Lankytinas vietas, išplaukę iš uosto Norvegijoje, pasiekiame per 12 valandų. O Antarktidoje į vieną pusę laivo kelionė trunka 2–3 dienas“, – sakė M.Oginskas.
Kiekvienoje ekspedicijoje dalyvauja maždaug 200 keleivių, nes tik tiek jų gali išlipti į krantą Antarktidoje – tai numato tarpvalstybinės sutartys.
Jos taip pat įpareigoja saugoti gamtą – nevalia šiukšlinti, negali būti padaroma ir jokios žalos laukinei gamtai bei gyvūnijai. Taigi į krantą išlipę žmonės privalo susiskirstyti grupėmis po 10 ir laikytis tam tikros tvarkos, pavyzdžiui, negalima eiti prie gyvūnų.
Į krantą – grupėmis
„Ekspedicijos narių grupes veda gidai. Laivas priplaukia tiek, kiek leidžia grimzlė, ir lieka dreifuoti. Gidai pirmieji pripučiamosiomis valtimis pasiekia krantą ir paruošia vietą keleiviams išlaipinti.
Yra numatyta, kur galima vaikščioti. Jeigu taką kerta pingvinai, žmonės privalo atsitraukti ir jiems netrukdyti. Nusifotografuoti galima nebent tada, kai patys gyvūnai prieina arčiau.
Tas pat ir su mūsų laivu – negalime naudoti jokių garsinių signalų. Jei „eidami“ pamatome vandens gyvūnų, greitį privalu sumažinti, kad variklis neskleistų per daug garso ir jų nesužeistų.
Toks reikalavimas keliamas visiems laivams, kurie ten dirba“, – aiškino M.Oginskas.
Keleivių saugumas – tai laivo įgulos, kuriai priklauso ir gidai, atsakomybė. Jūreiviai nelipa į krantą, tačiau privalo palaikyti nuolatinį radijo ryšį su gidais.
Antarktidos vasara
Šiuo metu Antarktidoje yra vasara. Jei žiemą temperatūra krinta iki -40 C, tai per Kalėdas ji svyravo nuo -10 C iki +10 C. Tuo laiku M.Oginskas laivą „Ortelius“ į tas Antarktidos vietas, kurias apie 1820-uosius metus pasiekė garsieji atradėjai, „nuvedė“ jau šeštą kartą.
Kiek ekspedicijoje gali būti žmonių, numato IAATO – International Association of Antarctic Tour Operators ir vadinamoji Antarkties sutartis – ta pati sutartis, kurią pasirašiusios valstybės sutarė, kad Antarktida nepriklauso nė vienai pasaulio valstybei. Ir kad visos šalys, turinčios mokslines bazes, tirs ją be jokio kenkimo.
Kita sutartis – AECO (Association of Arctic Expedition Cruise Operators) įpareigoja saugoti Arkties gamtą. Joje nevalia šiukšlinti, negali būti padaroma ir jokios žalos laukinei gamtai bei gyvūnijai. Taigi į krantą išlipę žmonės privalo susiskirstyti grupėmis po 10 ir laikytis tam tikros tvarkos, pavyzdžiui, negalima eiti artyn gyvūnijos.
Tad ką gi veikia ekspeditoriai, pasiekę Arktį?
„Kasdien žmonės suskirstomi į grupes. Vieni dalyvauja laive vykstančiuose užsiėmimuose, kiti plaukia į ekspediciją kajakais, treti persikelia į krantą ir lipa į kalnus, ketvirtiems surengiama nakvynė krante – jie įsikasa į sniegą ir miega miegmaišiuose“, – pasakojo pašnekovas.
Būna ir nardymo grupių, ir kelionių sraigtasparniais, kurie kartais atsigabenami laive.
„Tai labai aktyvus poilsis, per dieną numatoma aplankyti porą maršrute numatytų vietų. Bet viskas priklauso nuo ledo ir oro sąlygų. Jei oras būna blogas, nerizikuojama. Esame atsakingi už saugumą ir negalima jų paleisti į krantą tada, kai sąlygos yra nepalankios“, – patikino M.Oginskas.
