Svarbu ne tik klausyti, bet ir girdėti kartu dirbantį žmogų, įsitikinusi Neringa Lazauskienė. Ji dirbo draudimo ir kosmetologijos įmonėse, subūrė ne vieną kolektyvą kitų valdomoje įmonėje, kol galop nutarė pati imtis verslo.
„Nesinaudojau jokia parama. Bet kad tų investicijų nė neprireikė. Turėjau namie labai gerą dulkių siurblį. Man tiek tereikėjo – jo ir šluostės, kad pradėčiau savo verslą, kuris atsirado iš gailesčio pervargusioms moterims, – ėmiausi valyti minkštuosius baldus“, – paaiškino N.Lazauskienė.
Ryžto imtis nuosavo verslo galima pasimokyti ir iš kaišiadoriškių Gadlijauskų, kurie įkūrė graviravimo įmonę.
Pagailo savęs ir kitų
42-ejų kaišiadoriškė N.Lazauskienė – trijų vaikų mama. Augindama juos ji sukosi tarp namų ir darbų. Ėmėsi tiesioginio kosmetikos pardavimo ir ilgainiui pakilo nuo konsultantės iki vadybininkės. Vėliau ji pasuko į draudimo sektorių.
Įsidarbinusi didelėje draudimo bendrovėje N.Lazauskienė subūrė komandas jos padaliniams Kaišiadoryse bei Trakuose ir jiems vadovavo. Tą patį ji nuveikė perėjusi į kitą to paties sektoriaus įmonę Kauno regione.
Kai paaugo 2009-aisiais gimęs trečiasis vaikas, Neringa sugrįžo dirbti pas draudikus.
„Parsirasdavau namo pavargusi. Neturėdavau nei jėgų, nei noro jų tvarkyti. Neabejojau, kad esu viena iš daugybės taip gyvenančių moterų, kurioms švara namuose buvo tapusi privilegija.
Taip ir kilo mintis, kad reikėtų mesti kitus darbus ir steigti savo įmonę. Tiek kartų esu padalinių darbą pradėjusi nuo nulio, turėjau patirties. Skirtumas tik tas, kad iki tol viską dariau kitiems“, – pasakojo N.Lazauskienė.
Maždaug prieš penkerius metus ji paliko darbą draudimo įmonėje ir išėjo kurti verslo.
Atlygis už švarią sofą
„Nežinau, iš kur turiu tiek drąsos, – nusijuokė moteris. – Ko gero, mane ginė pasitikėjimas savimi, noras padėti kitiems ir nuostata, kad tai galima padaryti be didelių investicijų.“
Ji ėmė šluostę ir pradėjo valyti kitų žmonių būstus?
Pasirodo, daugmaž taip ir buvo. Dar anksčiau ji buvo įsigijusi gerą plaunamąjį dulkių siurblį, tad juo pradėjo valyti ir minkštuosius baldus.
„Kaip į namus įsileido žmonės? – atkartojo klausimą moteris. – Tiesiog pradėjau apie savo veiklą kalbėti visiems pažįstamiems. Pamenu, pirmajam klientui Kaišiadoryse valiau sofą ir galvojau, kaip gerai, kad pati tai darau. Žinosiu, kiek laiko tam sugaištama.“
Tada, 2014-aisiais, už pirmąją išvalytą sofą ji gavo 30 litų – 8,6 euro. Užtat pamažu nuo vieno žmogaus prie kito ėmė riedėti rekomendacijos, žmonės norėjo ne tik baldų, bet ir viso būsto valymo paslaugų, vėliau – ir biurų.
„Vaikeli, – pamačiusi, į kokius darbus paniro Neringa, kartą pratarė jai mama. – Buvai direktorė, o dabar tapai valytoja.“
Darbuotojus lankė namie
Valymo paslaugų poreikis didėjo, tad N.Lazauskienei reikėjo pagalbininkų. Išmokiusi valymo darbų kitą moterį ji pati ėmėsi rinkodaros. Taip Kaišiadoryse ir atsirado jos bendrovė „Švari diena“.
„Surasti darbuotojų nėra paprasta. Skelbimai tam nėra pats geriausias būdas, patikimesnis – rekomendacijos.
Visada rinkdamasi darbuotojus važiuoju kalbėtis į jų namus. Ten viskas atsiskleidžia. Kalbuosi su žmogumi ir matau, ar jis nori dirbti, ar tik išbūti privalomas valandas. Išsiaiškinu ir tai, ar galima juo pasitikėti, nes jis bus siunčiamas į kitų žmonių namus ar įmones“, – sakė N.Lazauskienė.
Šiuo metu jos įkurtoje įmonėje dirba septyni žmonės. Vieni jų – Kaišiadoryse, kiti – Kaune ir Vilniuje.
Turėdama pardavimų patirties moteris įsteigė ir profesionalams skirtų valymo priemonių elektroninę parduotuvę.
Maždaug prieš metus įmonės savininkė direktoriaus pareigas perleido Sandrai Šliuževičienei, kuri anksčiau ten pat dirbo valytoja, o vėliau vadovavo komercijos reikalams.
Pati N.Lazauskienė vis daugiau laiko skiria mokymų („koučingo“) veiklai – organizuoja seminarus verslininkams, dirba bendruomenės namuose Kaune su jaunimu.
„Visur, kur dirbau, atsirasdavo žmonių, kuriuos pakylėdavau.
Mačiau, kaip jie keičiasi, kaip auga pasitikėjimas savimi.
Ko gero, dirbdama kartu ir juos paskatindama parodydavau, kad jie gali daugiau, nes pati esu gyvas pavyzdys, liudijantis, kad įmanoma viską sukurti pačiam.
Parama paskatino virsmą
Kaip kabintis už sumanymų ir dirbti taip, kad galėtum atsitraukti nuo samdomo darbo, gerai išmano 34 metų kaišiadoriškis Vitalijus Gadlijauskas su 31 metų žmona Inga.
Juodu neseniai įkūrė mažąją bendriją „Ingvera“, teikiančią graviravimo paslaugas. Ant medinių ir plastikinių suvenyrų jie graviruoja įvairius sveikinimus ar proginius įrašus, pavyzdžiui, ant lentelės išraižo namų taisykles jaunavedžiams ar pirties taisykles naujakuriams.
„Tekstai ir maketas – mano rūpestis. Ir pati juos kuriu, ir internete pasiieškau. Suvenyrų poreikis – didelis, darbui jau nė 24 valandų per parą nebeužtenka.
Pagaliau, po poros metų, mus pastebėjo didmenininkai, iš jų jau gauname daug užsakymų“, – pasidžiaugė I.Gadlijauskienė.
Anksčiau ji buvo konditerininkė, o V.Gadlijauskas taisė kompiuterius, dažniausiai – verslo klientams.
„Savo verslą pradėjome nieko neturėdami – nei įrangos, nei savo patalpų. Jas nuomojomės, kaip ir nedidelę parduotuvėlę mieste, tad pradėję negalėjome išsižadėti senų darbų.
Tebetaisiau kompiuterius, prireikus ir programuodavau. Iš pradžių viskas svyravo lyg švytuoklė. Jei pajamų nebeduodavo kompiuterių remontas, jų pridėdavo šventinės atributikos, suvenyrų gamyba, ir atvirkščiai.
Viskas pasikeitė pernai, kai įsigijome lazerines graviravimo stakles. Joms gavome 2,7 tūkst. eurų savivaldybės paramą.
Pradėjus gaminti suvenyrams klišes išaugo užsakymų srautas.
Ypač jų pagausėdavo prieš šventes, taigi šiame darbe yra ir sezoniškumo“, – sakė V.Gadlijauskas.
Pajutę, kad gali išsilaikyti iš savo įkurto verslo, sutuoktiniai Gadlijauskai paliko ankstesnius darbus ir dabar visas jėgas skiria tam, ko taip troško.
Skirdami paramą žino, kas dirbs
Ignas Simonaitis
Kaišiadorių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas
„Savivaldybė yra numačiusi paramos fondą besikuriančiam verslui. Anksčiau stengdavomės paremti kuo daugiau veiklos sričių, bet lėšų nebūdavo daug. Ir fondas būdavo išdalijamas visiems vos truputį – po vieną kitą šimtų eurų. Net nežinia, ar parama verslui pagelbėdavo. Todėl nutarėme pakeisti paramos formą.
Tad pagal savivaldybės smulkiojo verslo skatinimo nuostatus yra dengiamos įmonės steigimo išlaidos – iki 150 eurų – ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos – iki 200 eurų. Pagrindinė subsidija – apie 3 tūkst. eurų – skiriama verslo idėjai įgyvendinti.
2018 metais gavome 23 paraiškas. Jas įvertinus 21 subjektui iš viso išdalinta 30,2 tūkst. eurų paramos, iš jų 15 žmonių gavo subsidijas verslo idėjai įgyvendinti.
Žmonės, pradedantys veiklą ar ją plečiantys, savivaldybei pateikia sumanymo aprašymą ir skaičiavimus, kiek jam reikėtų lėšų. Tada jie kviečiami į komisijos posėdį, kuriame pateikia savo idėją.
Kaišiadorys – nedidelis miestas, žmonės pažįsta vieni kitus. Todėl nesunku suprasti, ar žmonės rengiasi rimtai dirbti. Jie dega idėja.
Subsidija skiriama ne išlaidoms kompensuoti. Tai pinigai, kurie panaudojami versle būtinai įrangai įsigyti.“