Lietuvių filologijos bakalauro ir magistro studijas Vytauto Didžiojo universitete baigusiai Evelinai prieš beveik 5 metus kilo idėja įkurti lietuvių mokyklėlę.
„Tokios mokyklėlės anksčiau šiame krašte, tai yra šiaurės rytų Škotijoje, nebuvo. Pradžia buvo sunki. Nors ir dabar vaikai tai ateina, tai išeina.
Aš pati gyvenu Aberdyne. Čia kiekvieną trečiadienį vedu lietuvių kalbos pamokas mažiesiems nuo 4,5 metų, šiek tiek didesniems, tai yra antrokams, bei kelioms vyresnėms mergaitėms individualiai“, – pasakojo Evelina.
Antradieniais ji važiuoja apie 40 mylių iki Piterhedo (Peterhead) miesto, kuriame taip pat veda pamokas pirmokėliams ir antrokėliams, o po jų grupelę mergaičių moko dainuoti.
Kiekvieno penktadienio vakarais pamokos vyksta ir Freizerberio (Fraserburgh) mieste (nuo Aberdyno – 45 mylios), kuriame taip pat mokosi tiek mažesnieji, tiek vyresni. Čia su vaikučiais daugiausia dirba Evelinos kolegė – mokytoja Simona, tačiau kartais vesti pamokų vyksta ir ji pati.
Škotijos lietuviškoje mokyklėlėje, veikiančioje trijuose miestuose, mokosi vaikai nuo 4,5 iki 15 m., iš viso apie pusšimtį mažųjų lietuvių. E.Kovnators planuoja lietuviškų mokyklų tinklą ateityje išplėsti ir kituose Škotijos miestuose, kur yra įsikūrę lietuviai.
Traukia gamta
E.Kovnators į Škotiją nuvyko prieš šešerius metus, sulaukusi ten darbo pasiūlymo.
„Prieš tai gyvenome Londone apie metus, tačiau šis miestas man nepatiko. Aš – žmogus, kuriam labiau tinka ir patinka gamta. O Škotijoje gali vykti automobiliu bet kur, nereikia jokių požeminių traukinių, jei turi nuvykti iš vienos miesto pusės į kitą. Automobiliu gali pasiekti kalnus, smėlio kopas ar aplankyti pilis. Juk Škotija – pilių šalis, kelionė iki jų kartais tetrunka vos apie valandą“, – pranašumus vardijo 31 metų lietuvė.
Aberdyne, kur ji su šeima gyvena, yra apie 300 tūkstančių žmonių. Miestas įsikūręs prie jūros.
„Tai – granito miestas, todėl atvykę čia žmonės mano, kad tai labai pilkas, niūrus miestas, nes viskas iš granito. Vasarą pastatai, saulei šviečiant, blizga, tuo Aberdynas ir yra išskirtinis, pastatai – lyg pilys. Jei jums atrodytų, atvykus čia, kad viename ar kitame pastate yra bažnyčia, tai jūs klystate. Biurai“, – aiškino E.Kovnators.
Škotijoje ji pritapo lengvai. Nors, neslėpė, iš pradžių, kol įsidirbo, buvo sunku.
„Kiekvienas žmogus yra savo gyvenimo kalvis. Aš – pasaulio lietuvė, todėl pritapti galiu bet kur, jei tik turiu noro. Gyvendamas kitoje šalyje, turi laikytis šios šalies taisyklių. Mane žavi vietiniai, jų kultūra.
Juk Lietuvoje nedažnai lietuviai sveikinasi su nepažįstamais? Juk Lietuvoje dažniausiai nepalaikysime durų parduotuvėje žmogui, kuris eina po tavęs? Man patinka ir vairavimo kultūra, žmonės tikrai mandagūs. Aišku, pasitaiko visko“, – pasakojo Evelina.
Mokyti savo vaiką – sunku
Lietuviškos mokyklėlės veikia vakarais.
„Su vaikais mokomės įvairiausių dalykų: nuo raidžių, dailyraščio, skaitymo, rašymo iki pasiruošimo stovyklai Lietuvoje. Ruošiamės renginiams, kalbame apie Lietuvą, darome įvairiausius darbelius. Tačiau daugiausia mokomės rašyti ir skaityti“, – vardijo Evelina.
Lietuviams svarbu savo atžalas mokyti lietuvių kalbos, supažindinti su Lietuva, jos kultūra?
„Deja, bet ne visiems. Tiems, kam tai yra svarbu, dalyvauja renginiuose, veda vaikus mokytis lietuvių kalbos. Tačiau ne visi tėvai skatina lietuvybę. Yra tokių tėvų, kurie namuose, nors ir yra visi lietuviai, kalba angliškai, tačiau veda į pamokėlę. Kai kurie palanko truputį ir nusprendžia nebelankyti. Kiti jau mokosi penktus metus“, – pasakojo Evelina.
Ji sakė, kad ypač smagu, kai vaikai po kelių mėnesių pradeda skaityti. Tiesa, kai kuriems sekasi šiek tiek prasčiau.
„Smagu, kai vaikai supranta ir jiems patinka rašyti ar skaityti, mokytis apie Lietuvą.
Tačiau buvę ir tokių atvejų, kai po dviejų trijų mėnesių tėveliai nusprendė nebevesti į pamokas, nes vaikai neišmoko skaityti per tą laiką. Mūsų pamokėlės vyksta tik po valandą ar pusantros per savaitę. Tad laiką skiriame tik svarbiausiems dalykams“, – aiškino mokytoja.
Ji džiaugiasi, kad toks darbas jai suteikė galimybę save realizuoti kaip lietuvių kalbos mokytoją.
„Man nuoširdžiai džiugu matyti vaikučius, kurie išmoksta skaityti, ypač pirmuosius žodžius. Tai nuostabu!
Lietuviškų mokyklų reikia, nes kas, jei ne mes, mokytojai, vaikus mokys lietuvių kalbos. Be abejo, yra mamų, kurios deda daug pastangų ir vaikus moko pačios, tačiau man buvo be galo sunku mokyti savo vaiką.
Deja, mano vaikas dar neišmoko rašyti be klaidų. Jam 12 metų, jis puikiai kalba tiek lietuviškai, tiek angliškai. Jis dažnai klausia, kaip parašyti vieną ar kitą lietuvišką žodį, jei rašo draugams ar giminaičiams Lietuvoje. Tiesiog savo vaiką mokyti yra labai sunku. Mama liks mama“, – kalbėjo E.Kovnators.
Buvo subūrusi vaikų popgrupę
Lietuvių kalbos mokytoja Lietuvoje, prieš išvykdama į užsienį, E.Kovnators nedirbo, tačiau darbo su vaikais patirties turėjo sočiai.
„Lietuvoje daug metų dirbau su vaikais, tačiau tai buvo muzikos sritis. Kadaise turėjau muzikinę popgrupę – Evelinos studija. Tačiau, išvykusi gyventi svetur, nutraukiau šią veiklą“, – sakė Evelina.
Mintis steigti lietuvišką mokyklą kilo, kai vieną dieną ji socialiniame tinkle paklausė, ar atsirastų norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos.
„Taip ir kilo idėja pradėti mokyti vaikus. Nors lietuvių kalbos mokytoja Lietuvoje nedirbau, praktikos dirbti su vaikais turėjau. Jau keletą metų važiuoju į neformaliojo ugdymo seminarus Lietuvoje, kuriuos organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, – pasakojo mokytoja.
Dirba ir vertėja
„Lietuvių kalba manęs nepalieka ir kituose darbuose. Esu laisvai samdoma vertėja, todėl dažnai važiuoju į policijos areštines, nuovadas, socialinius skyrius ir kitas vietas, kai reikalinga pagalba lietuviams.
Taip pat su grupele žmonių esame įkūrę lietuvių bendruomenę šiaurės rytų Škotijoje ALNES. Bendruomenė organizuoja įvairiausius renginius ir kitokios veiklos lietuviams Aberdyne“, – pasakojo E.Kovnators.
Evelina Škotijoje, be įvairių darbų, koledže studijuoja muziką, o nuo kitų metų kibs į mokslus universitete.
„Jei pavyks baigti studijas, turėčiau mokyti vaikus muzikos škotiškose mokyklose.
Muzika – mano aistra, pomėgis, kuris, tikiuosi, taps darbu ateityje, nes be diplomo muzikos mokytoja mokyklose negalėčiau dirbti. Šiuo metu mokau privačiai dainavimo ir muzikos solfedžio pagrindų.
Škotijoje dalyvavau ir dalyvauju keliuose renginiuose, kuriuose pristačiau lietuvišką kultūrą. Koledže grojame su grupe, dainuojame angliškai pop, džiazo, bliuzo, klasikinius kūrinius, mokomės kurti ir įrašyti dainas, koncertuojame. Kadangi esu viena iš vyriausių studentų, kartais dirbti su 16-mečiais yra sunku, nes jaunieji muzikantai ne visada žino, ko patys nori“, – pasakojo Evelina.
Jaučiasi pasaulio lietuve
Jungtinėje Karalystėje E.Kovnators gyvena jau daugiau nei 7 metus.
„Kol kas išvykti iš Škotijos planų neturiu. Tai jau yra mano namai. Esu pasaulio lietuvė ir skatinti lietuvybę ar būti lietuve man netrukdo kita kultūra ar kita šalis. Tai priklauso tik nuo pačios manęs, kiek aš norėsiu būti lietuvė.
Tą patį sakau savo sūnui bei mokiniams. Tiesiog skatinu būti lietuviu ten, kur esi, ir to nesigėdinti. Lietuviai yra nuostabūs, darbštūs, komunikabilūs ir nuoširdūs žmonės“, – aiškino Evelina.
Ji pridūrė: „Deja, kai grįžtu namo į Lietuvą, po 2 savaičių jau noriu važiuoti namo į Škotiją. Atpratau nuo lietuviško gyvenimo, vis dėlto yra dar labai jaučiamas negatyvumas iš žmonių Lietuvoje. Tikriausiai dar daug laiko praeis, kol lietuviai pradės šiek tiek kitaip gyventi, džiaugtis, o ne tik purkštauti dėl įvairiausių menkiausių dalykų.“
