„Nėra skirtumo. Juk medus – tai lyg pinigai banke. Jeigu jis buvo išsuktas laiku – jau subrendęs, gali stovėti metų metus. Kokybė dėl to nesikeičia“, – patikino bitininkas.
Ir akimirksniu pridūrė: „Buvo čia užsukę vienos įmonės atstovai. Pirko gausybę medaus – po 5 eurus už stiklainiuką mokėjo“.
O į kokio dydžio stiklainiuką Donatas pilsto medų? „Į puslitrinį“, – patikino.
Aukštaičiams tokiu atveju tenka griebtis už galvos ir skubiai „konvertuoti valiutą“. Mat aplink Uteną maždaug tokia yra medaus kilogramo kaina. O kilogramas – tai ne puslitrinis, bet maždaug 700 ml litrų stiklainis. Vadinasi, žemaičiai yra baisūs brangininkai?
„Baikit baikit, – nusijuokė bitininkas. – Žemaičiai tokiais kiekiais medaus nepardavinėja. Kas pirks kilogramą? Buvo toks bitininkas, pabandė į didesnes talpas medų išpilstyt. Parsivežė tiek pat iš turgaus kiek ir nuvežė.
Tradicija pas mus, Žemaitijoje, kitokia. Visi žino, kad puslitrinis stiklainis – tai 700 gramai medaus. Ir viskas – kaip peiliu nupjauta. Toks kiekis – tokia ir kaina“.
Medžiojo sukčius
Vis dėlto D.Abrutis – nepaprastas bitininkas, o ir jo bitynas – kitoks, išskirtinis. Galbūt todėl ir medaus kaina žeme nesiritinėja.
Viena, jis – pensininkas, nors iki tikro pensijinio amžiaus jam teks nugyventi dar ne vienerius metus. Antra, jis bityną įrengė ne tam, kad suktų medų ir jį turguje pardavinėtų, bet kad galėtų po Žemaitijos nacionalinį parką keliaujantiems žmonėms pasiūlyti „atpūtį kitaip“.
„Baigiau tarnybą. Plungės policijos komisariate atidirbau tiek, kiek priklauso. Pradėjau tarnybą tyrėju, o baigiau – komisaru. Mano sritis buvo ekonominiai nusikaltimai – finansinės aferos, buhalteriniai sukčiavimai. Taigi dabar galiu tarnybos nebevaržomas darbuotis bityne“, – paaiškino D.Abrutis.
Trys nepaprasti ženklai
Dar vienas išskirtinis jo bityno bruožas – ant etikečių medaus, sunešto po mišką lekiojančių bičių, yra įspausti trys ženklai.
Vienas jų – „Kokybė“, o tai reiškia, kad bitininkas yra gavęs tam tikrą sertifikatą ir laikosi nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, vienas jų – aplinkui negali būti taršos, o tai reiškia, kad tokiu atstumu, kurį įveikia bitės, negali būti chemikalais purškiamų laukų. Nes tik taip galima garantuoti, kad bitės surinks nektaro, tarkim, iš chemiškai apdorotų rapsų.
„Visa įranga, kurią naudojau medui kopinėti, kaip ir medsukys bei talpos ir net vaškui pritvirtinti reikalinga viela turi būti pagaminti tik iš nerūdijančio plieno. Nes medus reaguoja su aliuminiu ar cinkuota skarda, todėl keičiasi jo savybės“, – paaiškino D.Abrutis.
Kitas ženklas – tai liudijimas, kad medus yra „Žemaitijos nacionalinio parko produktas“.
Trečias ženklas – tai patikinimas, kad Donatas yra geriausias 2013-ųjų metų bitininkas. Negana to, į forumą „mano-bites.lt“ susirinkę bičiuliai jo medų 2017-aisiais pripažino skaniausiu, o pernai skaniausiu išrinko ir jo gaminamą midų.
Visi šie pagyrimai nėra laužti iš piršto. Tiesiog Donatas, besirūpindamas maždaug 90 bičių šeimų, šios veiklos ėmėsi ne dėl didelių parduodamo medaus kiekių. Jis yra ir edukologas.
Apskritai kiek gi jo gali prinešti miško augalus lankančios bitės? Tikrai ne tiek, kiek tos, kurios zuja po grikių ar kitų augalų laukus.
„Pas mus nebūna tokio medunešio, kad iš avilio būtų galima prisukti 100-130 kilogramų medaus. Jei išsuku kokį 30 kilogramų, tai jau labai gerai“, – paaiškino D.Abrutis.
Pristigo medaus
Ar medus dabar, baigus „valdišką tarnybą“, yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis?
„Ne, ne, – suskubo nuneigti bitininkas. – Aš gi pensiją gaunu, o žmona – dar ir algą. Tad koks tūkstantis eurų per mėnesį ir susilipdo“.
Subtilus tas D.Abručio humoras. Iš tiesų su savo bitynu jis elgiasi kitaip.
„Niekada turguje nepardavinėjau medaus, – patikino. – Viską iš namų svečiai išsiveža. Nes jo kiekis yra nedidelis, man užtenka. Stengiuosi bičių šeimų tiek turėti, kad neužsikrautume medumi.
Mes su žmona pasirinkome kitą kryptį – klientai važiuoja pas mus, o mes bandome juos prisivilioti“.
Štai todėl savo namų kieme, esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke, jis surentė „Medaus klėtelę“ ir joje rengia edukacijas „Nuo avilio iki puodynės“ bei „Bitelių špuosa“.
Atvykusiems į jas siūlo pasimėgauti bičių avilio terapija, pasakoja apie tai, kaip atsiranda medus ir parodo, ką gi bitininkai slepia aviliuose. Tiems svečiams, kurie suvažiuoja į bičių produktų degustacijas, pasiūlo paragauti net aštuonių rūšių medaus.
„Pernai buvo tokia situacija, kad į degustaciją atvykusiems žmonėms neturėjau ko pasiūlyti. Mat 2017-aisiais vasara buvo žiauri, lietinga. Todėl teturėjau tik vienos rūšies – gegužę sunešto medaus. Teko kitų rūšių medaus pačiam pirkti iš bitininkų“, – užsiminė jis.
Tačiau šiemet – viskas tvarkoje: degustacijos vyksta taip, kaip pridera, ragaujant aštuonių rūšių medų, gurkšnojant vaistažolių arbatą ir kramsnojant naminį sūrį.
Žemaitijos metai
Prieš 800 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Žemaitijos (Samogitia) vardas, todėl 2019-aisius nuspręsta paskelbti Žemaitijos metais. Portalas lrytas.lt kviečia iš arti susipažinti su šiuo savitu kraštu, atrasti stulbinančias Žemaitijos vietoves, pažinti žymiausius žemaičius ir net ėšmuokt žemaitėškā rokoutėis. Pasinerkite į vasaros nuotykius, istorijas ir pramogas interaktyviame Žemaitijos žemėlapyje kartu su lrytas.lt!
