Fiodoras Ovčinikovas neseniai buvo karūnuotas Rusijos franšizės caru, ir jis lažinasi, kad yra karaliaus ne tik Rusijoje. Pradėjęs nuo vienos krosnies namo rūsyje savo gimtajame Syktyvkare Rusijos Tolimojoje Šiaurėje, šis tinklaraštininkas kadaise nesėkmingai bandė prekiauti knygomis.
Vėliau įkūrė kompaniją „Dodo Pizza“ ir pavertė ją vienu iš sparčiausiai Europoje augančių restoranų tinklų, vos per aštuonerius metus savo šalies rinkoje aplenkdamas tokius konkurentus, kaip „Papa John's“, „Domino's“ ir „Pizza Hut“.
38 metų F.Ovčinikovas, pagal išsilavinimą archeologas, ir jo franšizės gavėjai atidarė 457 picerijas Rusijoje ir dar 69 picerijas 11 kitų šalių (tarp kurių – ir Lietuva. – Red.). „Dodo“ kompanijai priklauso 23 iš jų, tarp jų ir restoranas flagmanas Kinijoje.
Per artimiausius penkerius metus F.Ovčinikovas planuoja atidaryti dar tūkstantį picerijų Europoje, Azijoje ir Afrikoje, ir mažai kas iš dirbančių šioje srityje žmonių abejoja, kad jam nepavyks įgyvendinti savo planų.
Turi slaptą receptą
Sėkmės priežastis slypi slapto recepto padaže, kuris yra ne valgomas, o eterio – kalbama apie produktą, vadinamą „Dodo IS“. Tai patentuotas programinės įrangos ir analizės pajėgumų, saugomų debesijoje, derinys. Šio komplekso darbui vadovauja „vyriausiasis vikrus darbuotojas“, o jam padeda 120 techninių specialistų.
„Dodo IS“ sistema, be kita ko, suteikia galimybę bet kurioje tinklo vietoje realaus laiko režimu stebėti grynųjų pinigų srautus, atsargas ir aptarnavimo laiką. Ir visa tai – vos keletą kartų bakstelėjus pirštu planšetinį kompiuterį. O privalomos tiesiogiai vaizdą transliuojančios kameros virtuvėse leidžia visiems, prisijungusiems prie interneto, žiūrėti, kaip ruošiama „Dodo“ pica.
„Mūsų kompanija – tai kiborgas, – sakė F.Ovčinikovas, duodamas interviu Maskvoje įsikūrusioje „Dodo“ kompanijos būstinėje. – Esame pusiau maisto produktų, pusiau aukštųjų technologijų kompanija. Tai mūsų pranašumas. Mes dirbame neįtikėtinai efektyviai“.
„Dodo“ taip pat yra neįtikėtinai atvira kompanija, kas nėra būdinga sėkmingai veikiančiai įmonei Rusijoje, kur valdžios kišimasis yra pagrindinė daugelio verslininkų problema. Ši bendrovė skelbia daug finansinių duomenų, kuriuos ji renka tiesiogiai internetu.
Pavyzdžiui, skelbiamos daugiau kaip 500 restoranų, kurių veikla yra organizuojama franšizės būdu, pajamos. Štai, tarkime, savaitės pardavimai neseniai svyravo šiame intervale: 48 164 doleriai restorane „Dodo Nr. 2“ Naujajame Urengojuje, Sibire, ir 1329 doleriai restorane „Dodo Nr. 2“ Karagandoje, Kazachstane. Daugiausia pinigų perveda restoranai, esantys už poliarinio rato – Norilske ir Salecharde.
Šiuo metu F.Ovčinikovo programuotojai mėgina išspręsti dar vieną uždavinį, susijusį su pardavimais. Kalbama apie sugebėjimą kurti rinkodaros kampanijų planus atskiroms prekybos vietoms tada, kai pardavimai nukrenta žemiau nustatyto lygio. Pats F.Ovčinikovas mėgsta sakyti taip: „Kai krenta darbo našumas“.
Toks paprastumas ir dar tai, ką „Dodo“ kompanija savo manifeste vadina „radikalaus skaidrumo principu“, padeda patraukti į savo pusę šalininkus ir gerbėjus visame pasaulyje.
Tampa technologijų verslu
Neseniai F.Ovčinikovas pardavė franšizės teises Nigerijos kontroliuojančiajai bendrovei „Quality Foods Africa“ – tai pačiai kompanijų grupei, kuri praėjusiais metais į šią daugiausiai gyventojų turinčią Afrikos žemyno šalį atvežė spurgų kepimo bendrovę „Krispy Kreme“. Alexas Trotteris, „Quolity Foods Africa“ direktorius, pranešė, kad pirmosios iš 20 planuojamų „Dodo“ picerijų bus atidarytos Lagose jau šį mėnesį.
„Ši industrija tampa technologiniu verslu, ir „Dodo“ yra šios klasės viršūnėje, – sakė A.Trotteris telefonu iš savo biuro Londone. – Tai yra geriausia platforma, kokią mes kada nors matėme greitojo maisto versle.“
Pasak F.Ovčinikovo, sandoris su „Quolity Foods Africa“ ir tebesitęsiantis augimas Rusijoje, Europoje ir Azijoje padės jam pasiekti užsibrėžtą tikslą ir gauti 500 mln. dolerių įplaukų iš savo tinklo iki 2021 metų ir 1 mlrd. dolerių iki 2024 metų. Iš dalies jis tikisi tai padaryti, pakeisdamas vyraujančias tendencijas šiame segmente, kur šiandien vyksta reikšmingi technologiniai pokyčiai.
Tuo metu, kai greitojo maisto milžinai su „McDonald's Corp.“ priešakyje leidžia milijardus dolerių maisto pristatymo į namus paslaugoms plėtoti, „Dodo“ keičia savo restoranų koncepciją, kad pritrauktų daugiau klientų ir įgyvendintų tai, ką F.Ovčinikovas vadina idealiu „prekės ženklo balansu“, tai yra, lygybe tarp klientų aptarnavimo restoranuose ir picų pristatymo į namus.
F.Ovčinikovas kalbėjo vienoje aukštųjų technologijų konferencijoje, ir „Microsoft“ kompanijos atstovai aukštai įvertino jo veiklą už revoliucinį debesijos platformų naudojimą. Jis atsisako naudoti Rusijoje tokias programas kaip „Yandex.Eats“ ir „Delivery Club“. Sako, kad jos nutraukia paskutinę ryšio su klientais grandį, kurią užbaigia jo gerai paruošti vairuotojai.
Prisiminė Alisą iš stebuklų šalies
F.Ovčinikovas pavadino savo įmonę „Dodo“ ir pavertė šį neskraidantį ir nykstantį paukštį talismanu. Paukštis minimas ir jo mėgstamoje knygoje „Alisa stebuklų šalyje“. Šis prekės ženklas pamažu tampa Rusijoje – ir vis sparčiau už jos ribų – ne tik progresyviausio restoranų verslo ir maisto pristatymo organizavimo simboliu, bet ir vadinamosios partizaninės arba netradicinės rinkodaros simboliu.
„Dodo“ kompanija sumirgėjo visų šalių žiniasklaidos antraštėse – nuo Vašingtono iki Tokijo, kai 2014 m. suorganizavo pirmąjį komercinį picos pristatymą savo klientams dronu į Syktyvkaro centrinę aikštę. F.Ovčinikovas paskelbė šio įvykio vaizdo įrašą internete, ir tai padarė jį savotiška kultine figūra tarp naujosios kartos rusų, kuriems nesvetima verslumo dvasia.
Garsus žurnalistas Maksimas Kotinas parašė ir išleido knygą apie F.Ovčinikovą, kuri buvo pavadinta „Ir botanikai užsiima verslu“. Joje pasakojama, kaip F.Ovčinikovas atsigavo po nesėkmės, patirtos prieš dešimt metų knygų prekybos versle dėl prasidėjusios finansų krizės. F.Ovčinikovas, kuriam tuo metu buvo apie 20 metų, įveikė 1100 kilometrų ir atsidūrė Sankt Peterburge. Ten jis kurį laiką atidžiai stebėjo, kaip organizuojama greitojo maisto įmonių veikla, dirbdamas paprasčiausius darbus „McDonald's“, „Sbarro“ restoranuose ir blyninių tinkle „Teremok“, o vėliau įsidarbino bendrovėje „Papa John's“.
Dirbdamas būsimų konkurentų įmonėse jis naudojosi principu „padėk pats sau“: pamažu susipažino su visų rūšių įrenginiais, įvertino kiekvieną ingredientą ir atidžiai skaitė kiekvieną „Papa John's“ bendrovės receptų knygos puslapį, teigia M.Kotinas savo knygoje. Užuot paneigęs jo surinktą informaciją, F.Ovčinikovas paskyrė jį „Dodo“ kompanijos „pagrindiniu pasakotoju“.
Knyga „Ir botanikai užsiima verslu“, kurios tiražas buvo 44 tūkst. egzempliorių, triukas su dronu ir internetinis atvirumas padėjo paversti F.Ovčinikovą viena populiariausių figūrų Rusijos versle. Jis ir jo įmonė „Dodo“ socialiniuose tinkluose turi daugiau nei 2 milijonus sekėjų.
Teko kratytis bylos
Praėjusiais metais jo skaitytojams buvo pristatytas spektaklis, kurio metu sėkmingai dirbantis Rusijos verslininkas nuoširdžiai papasakojo apie kvotą policijos nuovadoje dėl tariamo narkotikų platinimo tinklo, kuriam neva buvo vadovaujama iš vieno iš jo restoranų Maskvoje. Šią bylą jis vadina „provokacija“, į kurią nenorėtų būti įtrauktas (viskas baigėsi tuo, kad byla buvo nutraukta).
Šią vasarą F.Ovčinikovas savo tinklaraštyje pranešė apie apmaudžias klaidas (dabar jos jau yra ištaisytos) atidarant pirmąjį „Dodo“ restoraną Kinijoje, jo „pagrindinėje ateities rinkoje“ kartu su Britanija.
Šis restoranas, įsikūręs Hangdžou elektroninės komercijos centre, dirba be atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir maisto pristatymo į namus sistemos, visos operacijos ten atliekamos, naudojant jutiklinius ekranus, o unikalus valgiaraštis yra pritaikytas vietinių žmonių skoniui.
F.Ovčinikovas internetu teikia paslaugą, vadinamą „santuoka iš išskaičiavimo“: per interneto portalą ieško verslininkų, kurie gali sau leisti investuoti į „Dodo“, ir supažindina juos su žmonėmis, kurie „aistringai“ nori steigti tokį restoraną. Dėl to atsirado šimtai partnerysčių, tačiau tikrasis dalyvavimas projekte prasideda tik po to, kai pretendentai išmokomi kursuose, kuriuos F.Ovčinikovas organizuoja Syktyvkare. Į juos, be kita ko, įtraukiami mokymai, kaip tinkamai valyti tualetą.
Ne visi išlošė iš franšizės sutarties. Franšizės gavėjas Aleksandras Sidorovas, dirbęs Čeliabinske, 2012 m. atidarė pirmąjį „Dodo“ restoraną, o paskui padidino jų skaičių iki penkių. Tačiau šių metų birželį buvo priverstas juos parduoti, nes, anot jo, marža, kurią jam buvo leista gauti, buvo labai jau maža.
„Restoranai „Dodo“ labai atviri išoriniam pasauliui, tačiau pačios sistemos viduje franšizės neturi jokios įtakos, – sakė A.Sidorovas. – Nors ši kompanija gerai tvarkoma ir pardavimai visada yra dideli, jos finansų modelis apriboja tas pajamas, kurias gali gauti restorano savininkas“.
Nepaisant to, „Dodo“ firma turi šimtus investuotojų, dar tūkstančiai jų tenka franšizės turėtojų daliai, dirbant pagal sutelktinio finansavimo sistemą. F.Ovčinikovas išlaiko savo rankose per 50 proc. turto. Vienas iš tokių „Dodo“ kompanijos akcininkų yra garsusis picų srities verslininkas Steve`as Greenas, buvęs „Domino's“ franšizės turėtojas Jungtinėse Valstijose, kuris šiuo metu vadovauja konsultacinei kompanijai PMQ.
Vadina S.Jobsu
F.Ovčinikovas perleido S.Greenui 25 akcijas, kai 2014 m. šis amerikietis nuvyko į Syktyvkarą susipažinti su „Dodo“ kompanijos verslo ypatumais, ir ši kelionė, pasak jo, atvėrė jam akis. Kiekvienos akcijos nominali vertė yra 25 JAV doleriai, tačiau, anot S.Greeno, jis artimiausiu metu neketina jų parduoti, nes pastarąjį kartą panašų džiaugsmą, galvodamas apie bendrovės perspektyvas, patyrė, kai „Domino's“ kompanija prieš 40 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėjo smarkiai plėstis.
„Domino's“ kompanija, įsikūrusi An Arbore, Mičigano valstijoje, 2004 m. nustatė vienos savo akcijos pardavimo kainą – 14 dolerių. Šiandien už ją siūloma daugiau kaip 250 dolerių, ir, anot S.Greeno, jis tikisi panašaus pelno iš „savo draugo Fiodoro“, kai tik „Dodo“ akcijos bus pradėtos platinti viešai, o F.Ovčinikovas planuoja tai padaryti per artimiausius kelerius metus.
„Fiodoras – tai picų Steve'as Jobsas“. Taip verslininką apibūdino S.Greenas.
Parengė Leonas Grybauskas
