Dešimtmečius prie Palangos tilto vasaros dienomis besidarbuojantis vyras veiklos keisti neketina: „Daugiau nieko nemoku. O ką daryti? Dar žiemą medžius moku pjauti“, – kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt juokėsi Feliksas.
Turi suprasti kiekvieną
„Po fotografijos mokslų iš karto pradėjau darbą Palangoje – čia reikėjo kažką turėti, kad galėtum uždirbti. Vieni turėjo karietas, kiti – papūgas. Reikėjo kažką galvoti, o ką darysi? Ir sugalvojau, – darbo pradžią prisimena Feliksas. – O dabar viskas grįžta atgal. Kas iš to, kad šimtą nuotraukų telefonu padarysi, jei nebus nė vienos geros? Matau, kad grįžta sena mada – reikia nuotraukų albumą turėti.“
Dabartinis laivelis – jau trečiasis, tačiau toks pat, koks buvo pirmąją dieną prieš 38 metus. Kadangi anksčiau laivelis buvo laikomas jūroje, jį kas dešimt metų vis reikėjo atnaujinti. Pirmąjį pastatyti padėjo draugai, tačiau piešta pačio Felikso.
Burė, nors keista dešimt kartų, dabar vėl kabo pati pirmoji. Pirmosios burės eskizą nupiešė Felikso sūnus, o nutapė pats fotografas.
Tuo metu ne vasaros sezonu Feliksas pjauna medžius – kaimynams, anūkams – kaip pats sako: „Visiems, kas tik paprašo.“
„O ką darysi? – vis juokais kartoja jis. – Na, yra vestuvės, būna šiek tiek užsakymų. Tačiau visi vaikai išvažiavę – turiu 6 vaikus, o niekas iš jų nenori perimti šito darbo – visi užsienyje, turi savo darbus. Tai – labai sunkus darbas, čia ne juokai.
Kiekvieną žmogų turi pažinti ir suprasti. Labai paprastas dalykas: kiekvienas ateinantis klientas turi savitą charakterį. Ir turi žiūrėti – vienas piktas, kitas – geras. Kai tik ateina, matai, ar bus piktas, ar ne.
Jei ateina pora, iš karto turi žinoti, katras viršininkas: ar moteris, ar vyras. Jei moteris – kreipiesi į moterį, jei apsiriksi – supyks, nueis. Nėra taip paprasta“, – juokavo Feliksas.
„Tačiau dabar tiesiog nebėra blogų žmonių. Ir jaunimas labai geras. Anksčiau būdavo neįmanoma – visi išdykaudavo, vienas kitam blogą daryti bandė. O dabar nebėra tokių – mažai, labai mažai. Va, buvo vestuvės, fotografavau prie laivo – visi linksmi, jauni žmonės“, – pastebėjo fotografas.
Vedami nostalgijos
Feliksas pasakojo, kad pastaraisiais metais vis daugiau ateina norinčiųjų nusifotografuoti.
„Dabar jau daugiau žmonių ateina, paprasčiausiai dėl… aš nežinau. Visiems įdomu yra“, – svarstė jis. – Šią vasarą ir pernai – tiek pat žmonių. Tik technologijos pasikeitė – kai iš karto padarai nuotrauką, ateina daugiau žmonių. Tokia nuotrauka išsilaiko šimtą metų, gali saulėje laikyti – be problemų.“
Kasmet prie Felikso laivo patraukia žmonės pasidaryti nuotrauką, kokią turėjo ir vaikystėje, ir atsiveda savo vaikus.
„Pernai buvo moteris su pilveliu, šiemet atsinešė leliuką. Dažnai taip būna. Svarbiausia, kad ant laivelio metai būtų matyti“, – džiaugėsi fotografas.
Viena momentinė nuotrauka kainuoja 5 eurus, dvi – 7 eurai: „Tos pačios kainos ir pernai buvo. Nenoriu keisti kol kas.“
Kol kas Feliksas neskaičiuoja ir kiek per dieną padaro nuotraukų.
„Skaičiuosime rudenį. Bus matyti, ar reikės į mišką eiti, ar ne“, – juokėsi jis.
Vis dėlto šiemet Feliksui gali tekti eiti į mišką darbuotis: kaip pats pasakoja, nors visi patentai nupirkti, dvi savaites nedirbo visiškai – arba lyja, arba vėjuota – kyla pavojus, kad vėjas nulauš burę.
„Žmonės nesuprato, kur aš – pradėjo skambinti ir ieškoti. Rimtai, nemeluoju. Kiekvienais metais ateina, sako, turime tokią tradiciją“, – šypsojosi Feliksas.
Darbuojasi jis nuo 10 ryto ir, jeigu tik sveikata leidžia, iki saulėlydžio. Ryte pavėluoti jis irgi negali: „Jei būna labai saulėta diena, ir nors truputį pavėluoju, nebebūna, kur laivo statyti – žmonės atsigula į mano vietą.“
Paprastai Feliksas pailsi pirmadienį: „Užrakinu duris ir neįleidžiu nė vieno draugo, nė vieno kaimyno“.
Šalia laivelio esančioje nuotraukų ekspozicijoje – ir Felikso šeimos nuotraukos: vaikai ir anūkai, dabar išsibarstę po visą pasaulį. Vis dėlto, dar vienai meilei vyro širdyje vietos atsirastų.
„Aš esu vienišius. Žmonos nėra jau 25 metus. Pripirškit ką nors. Tik ne vyrą“, – juokėsi Feliksas.
