Per pusantrų metų Ugnė Palionytė, Marius Repečka ir Jevgenijus Polonis sukūrė įrankį „GoRamp“. Dabar bendraminčiai laukia 0,5 mln. eurų investicijų iš užsienio ir planuoja plėstis: dvigubinti darbuotojų skaičių ir įsitvirtinti užsienio rinkose.
5 vietoj 20
Dirbdama logistikos srityje trijulė suprato: pats sektorius – didžiulis, tačiau informacinis raštingumas čia gana žemas. Matydami ir kiekvieną dieną susidurdami su logistikos vadybininkų pozicijose dirbančių žmonių problemomis, bendraminčiai sumanė imtis verslo, kuris padėtų spręsti kasdienius jų rūpesčius.
Tai buvo idėja padaryti efektyvesnę komunikaciją tarp įmonių ir pačios įmonės viduje bei leisti verslams pajusti, kad taip galima apčiuopiamai sutaupyti.
„GoRamp“ sukurto įrankio mintis paprasta, tačiau į jį surinktos geriausios patirtys iš pačių įvairiausių sistemų, su kuriomis įmonės įkūrėjams teko susidurti per tuos metus, kai jie patys dirbo logistikos įmonėse.
„Mes siūlome komunikacinį įrankį tarp gamybinės įmonės ir vežėjo. Mūsų tipinis klientas – gamybinės kompanijos, kurios per mėnesį turi 100 ir daugiau krovinių.
Kad apdorotų vieną krovinį, vadybininkui reikia paskambinti penkioms transporto kompanijoms. Sužinoti, ar jos turi laisvų automobilių, kiek kainuoja paslauga ir panašiai, užtrunka 20-30 min. Jei reikia pergabenti 100 krovinių, vien skambučiams per mėnesį reikės skirti 3 tūkst. minučių. Taip išeina, kad logistikos vadybininkas pridėtinės vertės nelabai ir kuria, nes apie 70 proc. darbo tenka skirti minėtoms užduotims“, – skaičiavo J.Polonis.
„GoRamp“ sukūrė paskyrą, kurioje virtualioje erdvėje viena ir kita pusės realiu laiku gali keistis informacija – paspaudus mygtuką visi partneriai ją gauna vienu metu. Anot pašnekovo, tai labai svarbu, kai turi didelę kompaniją, o 20 tavo darbuotojų tik tuo ir užsiima, kad dalijasi ir ieško informacijos – tai įmonei per mėnesį kainuoja 30-40 tūkst. eurų. J.Polonio teigimu, su jų siūlomu įrankiu tą patį darbą galima padaryti ne 20, o 5 žmonės.
Laukia 0,5 mln. eurų investicijų
Dėlioti, kaip turėtų atrodyti paskyra, trijulė pradėjo dar dirbdama logistikos įmonėse. Nuo idėjos iki pirmojo kliento praėjo 1,5 metų.
Ir nors nė vienas – nei Ugnė, nei Marius, nei Jevgenijus – patys nemoka programuoti, jie savo pranašumu laiko tai, kad dėl didelės praktinės patirties mygtukų tikslumu žinojo, kaip turi atrodyti jų produktas.
Dabar aštuonis darbuotojus turinti įmonė dirba su 68-iomis gamybinėmis kompanijomis Baltijos šalyse, Lenkijoje, Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose bei su 1,5 tūkst. vežėjų.
Šiuo metu startuolis organizuoja 0,5 mln. eurų investicijų iš užsienio raundą. Procesui sėkmingai pasibaigus, per 6-9 mėn. ketinama dvigubai išauginti darbuotojų skaičių. Beje, iš Šalčininkų kilęs Jevgenijus taikosi į žmones iš to krašto. Pašnekovo įsitikinimu, jie turi didelį pranašumą – geba kalbėti ne tik lietuviškai ir angliškai, bet ir lenkiškai, rusiškai. „Aš pats Šalčininkuose baigiau lietuvišką mokyklą, tačiau šeimoje šneku rusiškai, nes mano mama dirba rusų mokykloje, o apie 60 proc. artimųjų – lenkai, todėl su jais kalbu lenkiškai“, – vardijo J.Polonis.
Su minėtomis investicijomis susijusios ambicijos įsitvirtinti kažkurioje Vakarų Europos rinkų, tikslingiausia tą būtų padaryti Vokietijoje ar Lenkijoje, kur sukoncentruota daug gamybinių kompanijų. „Norėtume šiame regione tapti standartiniu komunikacijos įrankiu“, – planus vardijo vienas „GoRamp“ įkūrėjų.
Du žingsniai priekyje – ne visada gerai
Jis ramus, kad plečiantis nekils kliuvinių ieškant darbuotojų į pardavėjų pozicijas. Tačiau kalbant apie IT specialistus padėtis kiek kitokia – didelės korporacijos IT profesionalus šluoja. Net tada, kai jie po kelis mėnesius neturi darbų, tokius darbuotojus laiko, nes, prasidėjus dideliam projektui, darbuotojo reikia čia ir dabar.
Ramūs „GoRamp“ kūrėjai buvo ir ryžęsi rizikuoti mesti samdomą darbą ir pradėti dirbti sau.
„Svarstėme: jei nepavyks, įmonę uždarysime ir grįšime į rinką, tačiau turėdami kur kas didesnę patirtį, – pasakojo Jevgenijus. – Žmonės galvoja apie tai, kad pradėjus savo verslą gali bankrutuoti ir prarasti darbo vietą. Tačiau savo versle tą numatyti gali iš anksto, o dirbdamas samdomą darbą bet kada gali išgirsti, kad esi atleistas“.
Viena rizikų, apie kurią galvojo Ugnė, Marius ir Jevgenijus – rinka dar nepasiruošusi jų sumanytam produktui. „Galbūt visi dar rašo popieriuje, o tu esi dviem žingsniais priekyje? Jei ateisi per anksti, tau neužteks finansinių išteklių išlaukti, kol rinkoje susiformuos paklausa“, – aiškino pašnekovas.
Tačiau rizika pasiteisino. Daug pagelbėjo ir Lietuvoje sukurta startuolių ekosistema, verslo akseleravimo programos, kurių viena pasinaudojo ir „GoRamp“.
Jos klientų ratas galėjo būti dar didesnis, jei ne koronaviruso sukelta pandemija – nenumanydamos, kaip judės kroviniai, įmonės pristabdė sprendimų priėmimą.
„Tačiau didesnių nuostolių nepatyrėme. Tai nebuvo momentinis geras uždarbis, tačiau susiklosčiusi situacija įmonėms įpūtė pamąstymų, kad galbūt tokio įrankio reikia“, – svarstė J.Polonis.
