Ši prieš trylika metų lietuvių įkurta įmonė išaugo į tarptautinį verslą, jos specialistai darbuojasi kuo įvairiausių valstybių projektuose. O ir pačioje bendrovėje noriai įsidarbina Vokietijos piliečiai.
Nors kelias į pretenzingą ir itin reglamentuotą Vokietijos rinką šiai įmonei nebuvo lengvas, bet turimi kontaktai ir geros rekomendacijos jai padėjo prisikviesti kvalifikuotų specialistų.
Šiuo metu ji yra sudariusi sutartis elektros instaliacijų įrengimui Frankfurto oro uoste bei vienoje didžiausių Kelno ligoninių.
Svarbiausia – bendravimas
Anot 2014 metais Elektros energetikos ir statybos technologijų inžinieriaus specialybę įgijusio S.Bastiano, Vokietijos įmonėse vyrauja stipri ir aiški hierarchija, todėl tiek įsitvirtinti, tiek palaikyti santykius su darbuotojais yra ganėtinai sunku. Lietuvoje – priešingai, jautiesi vertinamas ir pripažintas.
„Čia noriai priimamos mano idėjos ir pasiūlymai, kuriuos galiu įgyvendinti“, – kalbėjo jis.
Vokietijoje gyvenantis, bet lietuviško kapitalo „Constro“ dirbantis vokietis pabrėžia, kad vienas didžiausių privalumų yra tai, kad žemaičiai jį gerbia ir pripažįsta savu.
„Man iki šiol neįprasta, kad kolegos, skambindami darbiniu klausimu, teiraujasi, ar turiu laiko, ar galiu kalbėti. Vokietijoje toks bendravimas tarp kolegų ypač retas“, – stebėjosi S. Bastianas.
S. Bastianas neslepia, kad vokiečiai inžinerinės pramonės srityje Europoje pirmauja dėl aukšto ir kokybiško išsilavinimo, kurio trūkumas kol kas vis dar „kiša koją“ lietuviams. Nepaisant to, jis teigia, kad ir vokiečiai turi ko pasimokyti.
„Iš techninės pusės turbūt nelabai, iš žmogiškosios – ambicingumo, mokėjimo kūrybiškai ieškoti sprendimų iškilusiems iššūkiams spręsti. Jei žmogiškąsias savybes sujungtume su techninėmis žiniomis – turėtume puikius specialistus iš Lietuvos“, – atviravo S. Bastianas.
Stinga techninių žinių
Atsižvelgdamas į statybų įmonėje „Constro“ dirbančius lietuvius S. Bastianas išskiria jų atsidavimą ir iniciatyvumą. Anot jo, lietuviai visada siūlo idėjas, stengiasi rasti sprendimus, o kartais net ir paimprovizuoti.
„Kartais užuot improvizavus, geriau tiesiog paklausti. Tačiau apibendrindamas lietuvių darbines savybes vertinu teigiamai“, – kalbėjo jis.
Paklaustas ar lietuviai yra linkę mokytis, „Constro“ darbuotojas atsakė, kad ambicijos ir noras tobulėti priklauso ne nuo tautybės, o nuo pačio žmogaus: jo susidomėjimo darbu, asmeninių ambicijų, noro išmokti naujų dalykų. Visgi S. Bastianas atvirauja, kad pagrindine motyvacija išlieka darbo užmokestis.
„Kiekvienas žino, kad jei sugebu daugiau, esu kvalifikuotas ir ambicingas, tuomet ir užsidirbsiu daugiau“, – teigė S. Bastianas.
Visgi jis išskyrė ir tai, ko lietuviams labiausiai stinga. Anot jo, lietuviams trūksta gilesnių bei išsamesnių techninių žinių, kurios padėtų profesionaliau atlikti darbus. Taip pat „Constro“ darbuotojas pabrėžia, kad Vokietijoje jau nuo pat studijų pradžios yra įgyjamos tiek teorinės, tiek praktinės žinios, kurios vėliau padeda jaunam žmogui greičiau tobulėti bei kokybiškai atlikti darbą.
Nepaisant kokybiškų studijų ir įgyjamo aukštojo išsilavinimo S. Bastianas pabrėžia, kad šiuo metu Vokietijoje yra pastebimas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, nes jauni žmonės statybų profesiją renkasi vis rečiau. Paklaustas ar Vokietija bus neišsenkamas darbų arsenalas lietuviams S. Bastianas minėjo, kad Vokietijos įmonėms visuomet reikės pagalbos.
Lietuviai atsargūs, bet draugiški
Kalbėdamas apie Lietuvos darbuotojų pranašumus ir trūkumus statybų įmonės „Constro“ darbuotojas pabrėžia, kad lietuviai – be galo atsargūs žmonės, kuriems labiausiai trūksta pasitikėjimo savimi.
„Lietuviai apibūdinami kaip uždari, atsargūs, besilaikantys atstumo, jiems reikia daugiau laiko. Ir tai tikra tiesa. Tačiau pabendravus ilgiau pamatai, kokie jie mieli. Būna kolegos atveža dovanų: naminių grybų, žuvies ir panašiai, kas tikrai yra netikėta. Taip pat, vos tik pradėjęs dirbti, gavau iš įmonės dovanėlę, kuri mane maloniai nustebino“, – teigė S. Bastianas.
Su lietuviškąja kultūra ir žmonių įpročiais susiduriantis S. Bastianas teigė, kad viena iš keisčiausių lietuvių savybių – nenoras priimti kito pagalbos.
„Pats siūlydamas pagalbą kolegoms pastebiu, kad jie pirmiausia viską stengiasi padaryti patys, nedrįsta, o gal ir nenori priimti pagalbos“, – minėjo vokietis.
Tęsdamas lietuviškųjų keistenybių sąrašą S. Bastianas juokavo, kad keisčiausias valgis, kurį jam atsiuntė kolegos iš Lietuvos, buvo zefyrai, o iki tol niekada neragauto obuolių sūrio skonį vokietis pavadino komišku. O ir žemaitiškai jis dar neišmoko kalbėtis - rokoutėis taip, kaip tai daro bendradarbiai.
Užsieniečių įdarbinimas – sektina praktika
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas Gediminas Rainys tokią situaciją, kai visuotinės pandemijos metu šalies įmonės stiprina savąsias pozicijas kaimyninėse rinkose ir įdarbina aukščiausios kvalifikacijos specialistus, vadina etalonu.
„Tai galėtų būti sektinas pavyzdys visiems“, – teigė jis.
