Sutikęs lietuvę latvis sukasi Lietuvoje – gamina ir tokį sūrį, kurio receptą išpešė iš kalnuose gyvenančių kartvelų

Liutonyse (Kaišiadorių r.) įsikūręs šeimos verslas prasidėjo nuo pažinties Latvijoje. Nors sūrinėje „Ostvalds fabrica“ kol kas darbuojasi tik jos įkūrėjai, iš visos Lietuvos plūstantys klientai džiugina verslininkus ir skatina svajoti apie šeimos verslo plėtrą.

Nors sūrinėje „Ostvalds fabrica“ kol kas darbuojasi tik jos įkūrėjai, iš visos Lietuvos plūstantys klientai džiugina verslininkus ir skatina svajoti apie šeimos verslo plėtrą.<br>V.Skaraičio nuotr. 
Nors sūrinėje „Ostvalds fabrica“ kol kas darbuojasi tik jos įkūrėjai, iš visos Lietuvos plūstantys klientai džiugina verslininkus ir skatina svajoti apie šeimos verslo plėtrą.<br>V.Skaraičio nuotr. 
Nors sūrinėje „Ostvalds fabrica“ kol kas darbuojasi tik jos įkūrėjai, iš visos Lietuvos plūstantys klientai džiugina verslininkus ir skatina svajoti apie šeimos verslo plėtrą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nors sūrinėje „Ostvalds fabrica“ kol kas darbuojasi tik jos įkūrėjai, iš visos Lietuvos plūstantys klientai džiugina verslininkus ir skatina svajoti apie šeimos verslo plėtrą.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiausia populiarumo sulaukia firminiai saldūs bei sūriai su ožrage.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiausia populiarumo sulaukia firminiai saldūs bei sūriai su ožrage.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pastate yra keletas patalpų. Viena jų – skirta sūrio gamybai, kurioje brandinamas kasryt iš ūkininkų atsivežtas šviežias pienas bei slegiami sūriai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pastate yra keletas patalpų. Viena jų – skirta sūrio gamybai, kurioje brandinamas kasryt iš ūkininkų atsivežtas šviežias pienas bei slegiami sūriai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Liutonyse įsikūręs šeimos verslas prasidėjo nuo pažinties Latvijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Liutonyse įsikūręs šeimos verslas prasidėjo nuo pažinties Latvijoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sūrininkas Robertas Ostvalds.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sūrininkas Robertas Ostvalds.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kiprietiškas sūris.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kiprietiškas sūris.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sūrininkystės verslą R.Ostvalds perėmė iš savo močiutės.<br> V.Skaraičio nuotr.
Sūrininkystės verslą R.Ostvalds perėmė iš savo močiutės.<br> V.Skaraičio nuotr.
Sūrininkų namuose apstu senovinių sūrio gamybos rakandų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sūrininkų namuose apstu senovinių sūrio gamybos rakandų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Greta namo, kuriame gyvena šeima, iškilo atskiras pastatas, skirtas sūrio gamybai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Greta namo, kuriame gyvena šeima, iškilo atskiras pastatas, skirtas sūrio gamybai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jul 22, 2021, 8:01 PM

„Draugės manęs klausia, iš kur gavau tokį gerą vyrą, o aš joms atsakau: iš Ventspilio turgelio atsivežiau“, – juokėsi Eglė Ostvalds, pasakodama apie naują verslo idėją atnešusią pažintį su vyru Robertu.

Kaišiadorių rajone, Liutonyse, įsikūrę sūrininkai Eglė ir Robertas Ostvalds susipažino vienoje Ventspilio mugėje.

„Aš su rankdarbiais važinėdavau po muges, jis pardavinėjo sūrius. Abu buvome vieniši, išgyvenę skyrybas, tad radome bendrą kalbą“, – pažintį su latviu vyru prisiminė moteris.

Nusprendė rizikuoti

Sūrininkystės verslą R.Ostvaldas perėmė iš savo močiutės ir įkvėpė iki tol su maisto gamyba nieko bendra neturėjusią žmoną sūrininkystės imtis drauge.

„Buvo labai sunku gyventi tarp dviejų šalių – namai čia, o verslas Latvijoje. Važinėjimas atėmė daug laiko. Reikėjo spręsti, iš ko gyvensime, todėl sumąstėme statyti sūrinę čia. Tiesą sakant, dėl to nekilo jokių abejonių, nes Robertas sūriais prekiauja ilgai, jo produktai mėgstami Lietuvoje“, – pasakojo moteris.

Greta namo, kuriame gyvena šeima, iškilo atskiras pastatas, skirtas sūrio gamybai. „Nuo pamatų iki leidimo dirbti apsisukome per pusantrų metų“, – pasakojo moteris.

Pasak E.Ostvalds, sunkumų kėlė biurokratinės kliūtys. „Sūrinė nėra didelė, o reikalavimai – labai dideli ir kelias iki to buvo sunkus. Kadangi neturime savo ūkio, o esame supirkėjai, mums iškelti reikalavimai prilygsta didiesiems fabrikams. Turėjome atitikti visus europinius standartus“, – dėstė verslininkė.

Pastate yra keletas patalpų. Viena jų – skirta sūrio gamybai, kurioje brandinamas kasryt iš ūkininkų atsivežtas šviežias pienas bei slegiami sūriai.

„Čia pakuojama“, – pravėrusi mažesnės patalpos duris pranešė šeimininkė. Ant sienų kabėjo veiklos sertifikatai, o susikalbėti trukdė supakuotiems produktams laikyti skirti šaldytuvai.

Paklausta apie investicijas, kurių pareikalavo verslo Lietuvoje steigimas, E.Ostvalds neslėpė, jog suma buvo didelė, tačiau pripažino verslo idėjos atsisakyti nesvarsčiusi, nes porai žūtbūt reikėjo pragyvenimo šaltinio. „Mes neskaičiavome, kada atsipirks, nes reikėjo įsirengti darbo vietą“, – pripažino ji.

Patirties semiasi iš pirmų lūpų

„Kuo sunkiau, tuo man geriau. Nusprendžiau pradėti ne nuo paprasto lietuviško varškės sūrio, o nuo gruziniško suluguni“, – apie verslo pradžią prabilo E.Ostvalds.

Moteris pasakojo, jog šio sūrio gamybos mokytis vyko į Sakartvelą. Gamybos paslaptis mėgino sužinoti vietiniuose turguose, tačiau labiausiai už žinias yra dėkinga į ūkį kalnuose įsileidusiems sūrininkams.

„Susipažinome su žmonėmis, kurie visą vasarą dirba kalnuose, todėl įsiprašėme pas juos. Pamatę mane lakuotais nagais ūkininkai pamanė, kad esu ponia direktorė, – juokėsi E.Ostvalds. – Aiškino, kad iš pieno galima pagaminti sviestą, grietinę. Nustebinau juos pasakiusi, kad moku melžti“.

Dėl didelio atstumo ir skirtingų rinkų lietuviai Sakartvelo sūrininkams neatrodė rimti konkurentai, todėl šie sutiko pasidalinti gruziniško sūrio gamybos paslaptimis. „Receptą išdavė iki smulkmenų, kai gaminame kartu, juk nieko neįmanoma nuslėpti“, – džiaugėsi moteris.

Svarsto apie plėtrą

E.Ostvalds pripažino, jog daugiausia populiarumo sulaukia firminiai saldūs bei sūriai su ožrage. Kiek tiksliai rūšių sūrių gamina jos vyras, moteris sakė neskaičiuojanti: „Robertas gamina latvišką sūrį su skirtingais prieskoniais, gaminame kiprietišką ir gruzinišką sūrius“. Pora taip pat planuoja paleisti ekologiškų sūrių liniją, gaminamą iš ekologiško pieno bei žolelių.

Konkurentų sūrininkų šeima neturi ne tik rajone, bet ir regione. Daugiausia savo gaminiais prekiauja renginiuose ir turguose Molėtuose bei Raseiniuose. Poros gaminamų sūrių galima paragauti ir restoranuose, tačiau didžiausia klientų dalis, pasak pašnekovės, telkiasi sostinėje.

Tiesa, prekyba internetu pora neužsiima. „Taip prekiauti sunkoka, čia galima nebent pasireklamuoti“, – aiškino E.Ostvalds.

Nors apie sūrių gamybą verslininkė kalba su užsidegimu, pripažįsta, jog tai yra jos vyro verslas. „Mūsų šeimoje viskas atvirkščiai. Mes pirma susituokėme, o po to susipažinome, – juokėsi moteris. – Pirma įkūriau verslą ir tik dabar mėginu jį paversti hobiu. Paprastai juk būna atvirkščiai“.

Kol kas sūrininkai dirba dviese, tačiau viliasi, jog netrukus prireiks papildomos darbo jėgos. „Turime teisę eksportui, todėl ateityje galbūt eksportuosime į Lenkiją“, – ateities planais dalijosi verslininkė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?
Gyvai
Gyvai: komentarai apie Vilniuje kilusį gaisrą ir situacijos suvaldymą