Prieš pat pirmąjį karantiną įkurtoje įmonėje „Target GL Unit“ dvi draugės organizuoja aktyvaus turizmo paslaugas ir prekiauja turizmo reikmenimis. Ir, sako, neplanuoja samdyti daugiau darbuotojų – viską kuo puikiausiai išmano ir spėja pačios.
Metė samdomą darbą
Verslo idėja draugėms gimė atsitiktinai – klausantis pažįstamų skundų. Ypač, pasakoja L.Krugliakovaitė, Jonavoje gyvenantys kariškiai skųsdavosi čia nerandą jiems reikalingų daiktų ir dėl to turį važiuoti į Kauną. „O mes pačios mėgstame turistauti prie ežero su palapinėmis, prie laužo, plaukioti vandenlentėmis, tačiau Jonavoje visam tam reikalingų reikmenų parduotuvės nebuvo.
Jeigu staiga prireikdavo geros kokybės miegmaišio porai naktų, jo nebūdavo kur nusipirkti. Tada supratome, kad trūksta reikmenų ne tik kariškiams, bet ir paprastiems turistautojams. Taigi ir sumąstėme su Gabija vieną vakarą: darome? Ai, gerai, darome“, – su šypsena prisimena ji.
Visgi užregistravusios įmonę praeitų metų kovo 12 d., draugės jau po kelių dienų turėjo atsisakyti idėjos atidaryti fizinę parduotuvę, mat buvo paskelbtas karantinas. Tačiau jos laiko veltui neleido – ieškojo tiekėjų, prekių ir, karantinui pasibaigus, liepos 7 d. su draugų atneštu tortu ir kaspinais atidarė parduotuvę.
„Kaži, jei nebūtume taip buvusios užsidegusios, nežinia, kas čia būtų išėję“, – dabar svarsto nelengvą pradžią prisiminusi G.Laškovaitė, derinanti samdomą darbą Kaune su verslu Jonavoje.
Anot draugių, labiausiai joms padeda ir palaiko draugai bei artimieji. „Gabijos draugai sukūrė logotipą, mano pusbrolis elektrikas ir, kai tik prireikia, mums padeda, mano sesers draugai padeda persivežti baldus. Štai taip ir sukamės dviese: tiesiog nebijome prašyti pagalbos – kas gali, tas ir padeda“, – tikina L.Krugliakovaitė.
Dėl verslo ji atsisakė ir darbo vienoje iš koncerno įmonių – nors sako, kad darbas patiko, kolegos buvo geri, tačiau ji buvusi iš tų žmonių, kurie negali dirbti samdomo darbo grafiku 8-17 val. „Niekada nesigailėjau išėjusi iš samdomo darbo. Dabar būtų labai liūdna, jei reikėtų grįžti atgal“, – mano verslininkė.
Neįvertino visų rizikų
Verslo pradžiai, draugių teigimu, jos, „kaip ir visi jauni žmonės“, skolinosi. Darbo vietą išsilaikyti ir dirbti gaunamų pinigų kol kas užtenka, o kad kol kas nieko neuždirba, jos laiko normaliu dalyku. Dėl to, kaip ir dauguma verslų, joms teko priimti sprendimą arba kelti kainas, arba mažintis išlaidas. „Priėmėme sprendimą mažinti išlaidas ir dabar keliamės į pigesnes patalpas. Pirmąsias išsirinkome nepasvėrusios visų rizikų – tiesiog išsinuomavome tas, kurios patiko.
Ir tik vėliau pamatėme, kad čia yra problemų su automobilių statymu, o kokie mūsų klientai medžiotojai retai ateina pėsčiomis. Na, bet naujosios patalpos labiau alsuoja mūsų tematika. Mūsų dabartinės, nors yra naujos ir blizgančios, bet iš pratybų grįžusiems molinais kerzais kariškiams nelabai jauku čia užeiti“, – pasakoja L.Krugliakovaitė.
Jos teigimu, draugės dar metus žiūrės, kaip verslui sekasi – jeigu matys, kad taip lygiai ir einasi, nėra didesnių pinigų srautų, tada sako galvosiančios, kaip ir ką daryti. O jeigu pradės nuostabiai gerai sektis, G.Laškovaitė išeis iš savo samdomo darbo ir tuomet verslininkės suksis dviese dar sparčiau.
Jeigu galvotų apie plėtrą, sako draugės, tuomet plėstųsi į miestelius, kur yra daugiau kariškių, medžiotojų klubų – Kaišiadoris, Radviliškį, Kėdainius, mat kitur esanti gana nemaža konkurencija.
Apie peilį gali pasakoti pusvalandį
Prekių asortimentu, užsakomu iš Vokietijos, parduotuvėje rūpinasi G.Laškovaitė, kuri, kaip juokauja L.Krugliakovaitė, apie peilį gali pasakoti pusvalandį, mat panašioje parduotuvėje Kaune yra dirbusi 4 metus ir jau turi patirties. Čia sau reikiamų daiktų randa medžiotojai, kariškiai, turistai, tačiau, pastebi verslininkės, karišką aprangą noriai perka ir žvejai bei paprasti žmonės ūkio darbams nudirbti, mat ji esanti patvaresnė, ne taip greit plyštanti.
O artimiausiu metu ketinama asortimentą papildyti ir prekėmis motociklininkams, kurių Jonavoje apstu – mat šie vis atvažiuoją ir išperką visus kariškių pošalmius bei pirštines. O jų aukso dienos, juokauja L.Krugliakovaitė, yra skautų ir šaulių stovyklos bei šauktinių atvykimas. „Jau žinome, ko jiems reikia – dažniausiai tai būna atotampos, peiliukai, puodeliai, kojinės. Šias prekes užsakinėjame bene dažniausiai.
Taip pat klausinėjame žmonių, ko jie važiuoja į Kauną ir atsivežame tai, ko jiems reikia ir išimame tai, ko nelabai reikia. Pavyzdžiui, medžiotojai labai nori kulkų, tam tikrų kategorijų ginklų – bet dar šiek tiek palauksime, nes pas mus prašyti ginklų yra užėję ir tie, kurie rugpjūčio 10 d. važiavo prie Seimo“, – šiurpoką nutikimą prisimena ji.
Nors pirkėjų amžiaus vidurkis yra nuo 40 metų, tačiau, pastebi draugės, dabar jau pradeda užsukti ir žygius, šiaurietiškus ėjimus bei palapines atrandantis jaunimas, dėl apribojimų negalintis išvykti keliauti į užsienį. Taip pat verslininkėms padeda ir... gandai. „Paprastai, kai ateina vienas žmogus pirkti reikmenų plaukimui baidarėmis, jau žinome, kad plauks kokia nors kompanija ir ateis dar kokių 10 žmonių.
Dar kartais draugai lepteli gandų, kad kokia kompanija plauks baidarėmis – tada mes iškart pasidomime, kada plauks, ir užsisakome tai dienai papildomų prekių. Nes būna, kad kai vienas kolektyvas plaukia, tai viską jis ir išperka“, – pasakoja L.Krugliakovaitė.
Pirkėjos prieš šventes – moterys
Nors praeitų metų liepos mėnesį atidariusios parduotuvę verslininkės vėliau dėl karantino greitai buvo priverstos vėl ją uždaryti, tačiau greitai rado originalių verslą gelbstinčių sprendimų.
„Pasiruošimas šventėms buvo labai naudingas laikotarpis. Jonavoje nelabai rasi dovaną vyrui, tad sulaukėme labai daug klienčių moterų. Prisipirkome dėžučių, pridarėme dovanų rinkinių ir sustatėme prie parduotuvės lango: jos mums paskambindavo, parodydavo, ko norėtų, o mes lauke paduodavome.
Dar tuo metu labai pradėjo pirkti termodrabužius, nes žmonės ėmė keliauti po aplinkinius miškus. Kartais susitardavome su pirkėjais susitikti telefonu, susimesdavome drabužius į bagažinę, nuvažiuodavome į prekybos centro aikštelę ir ten leisdavome žmonėms pasimatuoti ir išsirinkti prekes. Sukomės, kaip galėjome“, – dalinasi L.Krugliakovaitė.
Paklaustos, kaip pirmą kartą susiruošti į žygį, draugės akcentuoja, kad žygyje svarbiausia nesušalti ir nesušlapti. Reikia pasiimti palapinę, miegmaišį, prožektorių, papildomų elementų jam. Taip pat kartais praverčia spiritinė viryklė, kompasas, ugnies skeltuvas – nors šiais laikais ne visi moka juo naudotis, bet jis tampa it žaidimu, kai visi žygeiviai mėgina įskelti ugnį.
Asortimentą parduotuvėje verslininkės keičiasi kas sezoną. Visada perkamiausios yra kuprinės ir peiliai, žiemą padidėja termodrabužių, šiltesnės aprangos, avalynės, vienkartinių ir daugkartinių pašiltukų pardavimai, o vasarą – neperšlampančių hidromaišų daiktams susidėti, mat daug kas mėgsta plaukioti baidarėmis. Šiemet taip pat ypač daug buvo prašančiųjų priemonių nuo uodų.
Į Jonavą, pastebėjo verslininkės, labai pradėjo grįžti jaunimas. „Kai grįžau 26-erių, čia nebuvo nei bendraklasių, nei pažįstamų, buvo labai nyku. Čia buvo likusi ta kategorija žmonių, kurie niekur neišvažiavo mokytis ir jie nebuvo iš tų, kurie norėtų kažką daryti. O dabar masiškai visi pradėjo grįžti ir visi nori kažką veikti“, – regiono atsigavimu pasidžiaugė L.Krugliakovaitė.
