Kadangi žirgui reikia kompanijos, Liepa Julija, pasekusi draugės pavyzdžiu, priėmė pas save vasarai pagyventi kitą žirgą, kuris čia užsibuvo ilgiau, nei tikėtasi. Tai buvo lyg ženklas, kuria linkme reikia ir norėtųsi judėti.
„Labai nenorėjau išnaudoti žirgų. Pirmiausia norėjosi, kad jie būtų laimingi. Iki šiol taip stengiuosi daryti. Aš ilgai vengiau siūlyti jojimą, nes tam, kad žirgas save išlaikytų, jam reikia daug valandų joti ir tas jojimas būna pilnas reikalavimų“, – pasakojo Liepa Julija, kurdama žirgyną ieškanti naujų metodų, kad visos vykdomos veiklos netrikdytų žirgų gerovės.
Iš įvairių Lietuvos rajonų – Šilutės, Kauno, Vilniaus, Šiaulių, o kartais ir iš užsienio atkeliavę žirgai čia atranda ne tik naujus, kartais laikinus, namus, bet ir galimybę sveikti.
„Kai kuriuos žirgus, kurie sportavo ir dabar tam netinkami, savininkai atveža, kad jie ramiai čia gyventų senatvėje.
Jauni žirgai čia reabilituojasi po traumų, dar kiti laukia, kol juos šeimininkai galės pasiimti“, – pasakojo Jonas. Šiuo metu poros žirgyne suformuotos trys žirgų bandos. Iš 17 žirgų 5 priklauso Liepai Julijai ir Jonui.
Pasak Jono, Liepos Julijos tėvai nusipelnė atskiros padėkos už modernaus ūkininkavimo ir atsakingo požiūrio į gamtą bei gyvūnus įskiepijimą dukrai. Vos pradėjusi laikyti žirgus Liepa Julija tėvų buvo paskatinta rankų darbą keisti automatizuotu.
Dėl to pora dabar gali ne tik žirgyne suktis ir visus darbus nudirbti dviese, bet ir išvykti į ilgesnes keliones. Užsiregistravusi „Workaway“ savanorių platformoje pora jau keletą metų savo žirgyne mielai priima savanorius iš viso pasaulio.
„Darbo yra, bet jeigu eisi dirbti tik dėl pinigų, tikrai jų neužteks“, – sakė Liepa Julija.
Savanorystė – abipusė nauda. Atvažiavus užsieniečiams patys žirgyno šeimininkai jaučiasi tarsi keliaudami. O nuotykių ar naujų patirčių ieškantys savanoriai ne tik padeda prižiūrėti žirgus, porai išvykus patikrina tvoras ir automatines girdyklas, bet ir gali bendrauti su žirgais, stiprina ryšį su gyvūnais.
Kauno rajone augęs Jonas Molėtus atrado anksčiau, nei sutiko savo būsimą žmoną Liepą Juliją.
„Atsimenu, pirmą kartą, kai čia skridau, nufotografavau Molėtus iš oro ir po nuotrauka parašiau, kad Molėtų kraštas labai gražus, reikės dar čia sugrįžti, – juokėsi vyras, tada net nepagalvojęs, kad čia ne tik sugrįš, bet ir sukurs šeimą, turės namus. – Manau, kad daugelis žmonių šiuo metu atranda Molėtus.“
