„Žiūrėk!“ – mergina kumštelėjo draugei į pašonę, kai „Elizabete“ prasilenkė su Lielupėje inkarą nuleidusia jachta. Joje ilsėjosi du vaikinai. Vienas įmerkęs meškerę į vandenį ramiai stebėjo plūdę, kitas prieš saulę išsitiesęs ant stogo kažką gurkšnojo. „Pavydėtina idilė“, – susižvalgė merginos.
Juk tai – Jūrmala, tai – kurortas, kuriame privalu ilsėtis. Ir viešnagė jame neišvengiamai siejama su maloniai leidžiamu laiku. „Elizabete“ pažintinis reisas – viena galimybių taip leisti laiką.
Kita – laivu galima pasimėgaujant nuplaukti ir į Rygą. Kelionė į Latvijos sostinę vandeniu trunka 2,5 valandos, o elektriniu traukiniu – 30–40 minučių.
„Jeigu tektų Rygoje pirkti traukinio bilietą į Jūrmalą, reikia pasirinkti kurią nors iš 14-os kurorto stočių, kurių nė viena neturi šio miesto pavadinimo. Jei keliauninkas nežino, kasininkai parduoda bilietą iki Jūrmalos centro – „Majori“ arba „Dzintari“ stočių.
Latviška Kalifornija
Pustrečios valandos keliaujant laivu, pusvalandis – skriejant elektriniu traukiniu. O automobiliu? Per kiek laiko juo pavyks įveikti 25 kilometrų kelią tarp Jūrmalos ir Rygos, teks sužinoti patiems.
„Stebiu į mūsų miestą atvykstančius žmones. Matau, kaip jie pasipuošę vakarais traukia į „Dzintaru“ koncertų salę. Matau ir tai, kaip dviračiais jie zuja po kurortą stabtelėdami prie gražiausių jo pastatų, o kai kurie net numina iki tolokai esančio Kremerių parko.
Jūrmaloje nėra viešbučių, kurie turėtų mažiau nei keturias žvaigždutes. Restoranai čia taip pat nuolat pilni žmonių, paplūdimio kavinės tęsia vasaros sezoną kviesdamos pasiklausyti ir didžėjų grojamos muzikos.
Jūrmala – tai lyg latviška Kalifornija, kurią itin paprasta pasiekti, nes nuo mūsų iki Rygos ir oro uosto joje – vos 25 kilometrai“, – savo miestui komplimentų negailėjo Jūrmalos turizmo informacijos centre dirbanti Aleksandra Stramkalė.
Ir ji buvo teisi. Tąkart, kai „Dzintaru“ lauko estradoje vyko koncertas, skirtas kompozitoriaus Janio Erenštreito 80-mečiui paminėti, kvepalų dvelksmas ir spalvų raibulynas nustelbė atlikėjų jaudulį.
Apskritai muzikos festivaliai yra neatsiejami nuo šio kurorto įvaizdžio. Liepą kaip tik vyksta Jūrmalos festivalis, kuriame muzikos žanrai keičia vieni kitus, o rugpjūtį svečių lauks pasaulio ir klasikinės muzikos festivalis „Summertime“, į kurį kviečia garsi latvių atlikėja Inesė Galantė.
Anot Aleksandros, muzika pakedena teigiamas emocijas, o jas ilgam laikui padeda išsaugoti sveikatą stiprinančios procedūros, teikiamos daugumoje kurorto viešbučių.
„Tuomet, kai geras oras, poilsiautojai būriais traukia į paplūdimį. Bet yra ir kita lietuvių šeimų ypač pamėgta vieta – tai Jūrmalos vandens parkas“, – pabrėžė A.Stramkalė.
Rygoje – kitokios sutiktuvės
Kurgi pagaliau pasistatyti automobilį? Sukant Rygos centre ratu aplink Kronvaldo bulvarą sunkoka aptikti „pasimatymo vietą“. Navigacija nustatyta, bet privažiavus artyn prieš nosį iškyla tvora.
„Pasislėpėme“, – nusišypsojo sveikatingumo centro „Taka SPA“ administratorė Juta, kai pagaliau prasmukus pro tvorą pavyko pastebėti šiuo užrašu paženklintas duris. Tokia neįprasta gali būti patirtis – iš labo ryto kelionių įtampą ir darbų sukeltą nuovargį patikėti „Taka SPA“ dirbantiems specialistams.
Pasak Jutos, šio centro specifika – visas procedūras atlieka medicininį išsilavinimą turinys specialistai. Todėl ritualai, aprėpiantys vandens procedūras, masažą ir arbatos puodelį tylos kambaryje, yra parenkami atsižvelgiant į individualią kliento sveikatos būklę.
„Procedūroms naudojame vokiečių gamintojų „Elemis“ ir „Organic Pharmacy“ ekologišką kosmetiką, nes mums svarbi naudojamų produktų kokybė“, – paaiškino administratorė Juta. Ji užsiminė ir apie tai, kad šis nedidelis SPA centras sutelkė dėmesį į nedideles žmonių grupes, pavyzdžiui, šeimoms teikiamas paslaugas. Tuo pat metu jame gali būti vos du ar trys klientai.
„Ką, jus čia masažavo?“ – žvilgtelėjęs į laikrodį klausimu prie „Taka SPA“ pasisveikino Aleksandras Aleksejevas. Buvo šeštadienis, prieš akis – trys pažintiniai maršrutai, tad gidu sutikęs būti kolega – Latvijos radijo žurnalistas – pagrįstai nustebo, kad iš labo ryto skausmo surakintą nugarą galima patikėti fizioterapeuto rankoms.
Ne bet koks turgus
Ar galima gerti kombučią po dvigubo espreso? „Viskas bus gerai“ – tiesdamas paragauti puodelį šio gėrimo lietuviškai patikino prieš metus ją pradėjęs gaminti vaikinas. Litras – 7 eurai, ir pirkėjas įsidėjo šio gėrimo butelį į krepšį.
5 eurai už tradicinį Kuršo saldėsį „Sklandrausis“, kepamą iš virtų morkų ir bulvių. „Skonis specifinis, bet aš įdedu daug sviesto ir grietinės“, – paaiškino juo prekiaujanti moteris.
„Nesiskundžiu, – paklaustas, ar netrūksta pirkėjų, patikino naminės duonos kepėjas Atis Gavaras (Gavars). – Kepu ją ant klevo lapų krosnyje, išsaugojome ją sename močiutės name.“
Jo duonos kilogramas kainuoja 6–7 eurus – brangiau nei prieš metus, mat per tą laiką miltų kaina pašoko dvigubai.
A.Gavaras – vienas iš ūkininkų, šeštadieniais suvežančių prekes į Rygos Kalnciemo kvartalo turgų. Jis negailėjo gerų žodžių tautinių produktų gamybą skatinusiam virėjui šviesaus atminimo Martiniui Rytiniui (Mārtiņš Rītiņš). „Jei ne jis, turguje mūsų nebūtų tiek daug“, – pabrėžė Atis.
Pasak A.Aleksejevo, Kalnciemo kvartalas – viena gyvybingiausių vietų Rygoje. Ją tokią pavertė dabartiniai jo savininkai broliai Martinis ir Karlis Dambergai (Mārtiņš ir Kārlis Dambergs). Maždaug prieš 20 metų jie supirko medinius Kalnciemo gatvės pastatus, atliko studijas, renovavo juos ir atvėrė kvartalą visuomenei.
Dabar tai – lyg medinis Rygos priemiestis, kur šeštadieniais klega turgus ir kuriame gausu įvairių kultūros renginių.
Tie patys broliai M. ir K.Dambergai išgelbėjo dar vieną – „Agenskalns“ turgų Rygoje, kurio atitikmuo galėtų būti Vilniaus Halės turgus.
„Broliai iš valstybės išsinuomojo apleistą turgaus pastatą, atnaujino jį ir šiemet pavasarį atvėrė lankytojams. Viskas jame nėra pigu, tačiau šią vietą jaunimas jau suspėjo pamėgti, juolab kad ir čia koncertų netrūksta“, – paaiškino Aleksandras ir patarė atkreipti dėmesį į išskirtinę interjero detalę – išsaugotus du įspūdingo dydžio krištolinius šviestuvus palubėje.
Ką dar pamatyti Jūrmaloje ir Rygoje?
Rygoje esantis art nouveau stiliaus architektūros rajonas yra viena labiausiai turistų lankomų vietų, tačiau, be jo ir senamiesčio, yra ir visai kitokio architektūros stiliaus kvartalų. Vienas jų – Kypsala (Ķipsala), esanti tarp Zundos kanalo ir Dauguvos upės.
Kypsala – tai vieta, kur kadaise gyveno plaustininkai, prižiūrėję Dauguva link Rygos uosto plukdomus sielius. Iki jo nuo salos – maždaug 12 kilometrų. Kypsaloje išliko autentiškas akmenų grindinys ir mediniai pastatai, ant dažno jų kabo medinės architektūros paveldo ženklas.
„Visas centrinis Rygos rajonas, vadinamas Pardaugava, buvo statomas manant, kad tie mediniai namai – laikinas būstas. Praturtėjusieji namus statydavosi iš akmenų. Dabar tie mediniai statiniai – paveldas, jam daug dėmesio skiria garsi architektė Zaiga Gailė“, – sakė Aleksandras.
Filosofų namai, gipso fabrikas „Gipša fabrika“, o vėliau ir visas fabriko kvartalas, pirmasis Kypsalos namas, barokinis XVIII a. pastatas, perkeltas iš A.Briānos gatvės Rygoje į salą, žydus per karą gelbėjusio Žanio Lipkės memorialinis muziejus – tai pastatai, kuriais rūpinosi Z.Gailė ir kurių projektai pelnė svarbių apdovanojimų.
„Kypsala – lyg kaimas mieste, šiek tiek panaši į Vilniaus Užupį. Čia dabar gyvena nemažai diplomatų ir tie, kurie turi pakankamai pinigų“, – užsiminė Aleksandras.
Poetės Aspazijos namas Dubultuose, Jūrmaloje. Šis pastatas – medinės architektūros šedevras. Jame garsi poetė praleido paskutinius 10 savo gyvenimo metų – ji mirė 1943-aisiais.
Tereikia užsidėti ausines ir įsijungti garso gidą, ir aktorė, prabilusi poetės balsu, pakvies apžiūrėti šiuos namus – palydės į kiekvieną XX a. pradžios stiliumi apstatytą kambarį, atkreips dėmesį į svarbiausias interjero detales ir buities ypatybes. Papasakos ir apie tai, kaip kūrė jos sutuoktinis garsus Latvijos poetas Janis Rainis. Adresas: Z.Meierovica prospekts 18/20, Jūrmala.
Kurorto architektūra. Apie 400 Jūrmalos pastatų yra saugomi valstybės – tai medinės architektūros paminklai. Tokių pastatų savininkai ir pirkėjai privalo jų fasadus restauruoti taip, kad nebūtų pažeista originali išvaizda. Jūrmaloje ir naujiems statiniams keliama ypatingų reikalavimų, pavyzdžiui, ribojamas ir jų, ir net tvorų aukštis, numatyta tvorų ir langų forma, fasado spalva – taip pat.
Jūrmaloje yra pėstiesiems skirta Juomos gatvė (Jomas iela). Mažytės parduotuvės, kavinės, užkandinės – šios gatvės vėrinys. Palei jas žingsniuodami vieni poilsiautojai pasiekia pramogų parką „Tarzans“, kiti, prasilenkdami su „Dzintaru“ koncertų sale, pasiekia paplūdimį.
Arčiausiai kopų yra Jūros gatvė (Jūras iela) – išraiškingos architektūros vasaros vilų ir pensionų rajonas. Jame galima pamatyti visų Jūrmalai būdingų architektūros stilių pastatus ir apie porą dešimčių architektūros paminklų.
Jūrmalos miesto muziejaus (Tirgonu iela 29) lankymas yra nemokamas – mokėti reikėtų tik už ekskursijos gido paslaugas.
Daugiau informacijos apie lankytinas vietas Jūrmaloje – www.visitjurmala.lv; Rygoje - www.liveriga.com/en/visit
Kur pavalgyti Jūrmaloje bei Rygoje?
Restoranas „Majorenhoff“, kuriam išskirtinumo suteikia gardūs naminiai ledai.
Jūrmala, Jomas iela 42; www.majorenhoff.lv
Restoranas „House of Light“ garsėja grilio kepsniais. Jūrmala, Jomas iela 63; www.hol.lv
Krante ir ant vandens – restoranas „Fabrikas restorans“. Ryga, Balasta dambis 70; www.fabrikasrestorans.lv
Žuvies patiekalų restoranas „Zivju lete“. Ryga, Dzirnavu iela 41; www.zivjulete.lv
