Per metus Vilniuje kainos padidėjo 5,3 proc. (99 eurų / kv. m) iki 1968 eurų / kv. m. Kaune metinis butų kainų kilimas siekė 3,3 proc. (43 eurų / kv. m) iki 1319 eurų / kv. m. Klaipėdoje fiksuotas 2,1 proc. metinis kainų kilimas (26 eurų / kv. m) iki 1254 eurų / kv. m.
Kaip rašoma „1Partner LT“ pranešime, Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos nuo metų pradžios padidėjo 0,7 proc. (22 eurų / kv. m) iki 3019 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje sumažėjo 0,2 proc. (8 eurų / kv. m).
Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių senos statybos butų kainos nuo metų pradžios nepakito (0 eurų / kv. m) ir siekė 1908 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,4 proc. (7 eurų / kv. m).
Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė nuo metų pradžios butai pabrango 0,3 proc. (5 eurų / kv. m) iki 1686 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,4 proc. (7 eurų / kv. m).
Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes nuo metų pradžios butų kainos padidėjo 0,2 proc. (3 eurų / kv. m) iki 1563 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,1 proc. (1 eurų / kv. m).
Pilaitėje nuo metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina nepakito (0 eurų / kv. m) ir siekė 1608 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,2 proc. (4 eurų / kv. m).
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus butų kainos nuo metų pradžios padidėjo 1,3 proc. (26 eurų / kv. m) iki 2035 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,5 proc. (11 eurų / kv. m).
Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 1,1 proc. (21 eurų / kv. m) iki 1955 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (12 eurų / kv. m).
Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, nuo metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 0,8 proc. (10 eurų / kv. m) iki 1270 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,8 proc. (10 eurų / kv. m).
Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, vidutinė senos statybos butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 1,1 proc. (15 eurų / kv. m) iki 1276 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,0 proc. (12 eurų / kv. m).
Klaipėdos centre, Senamiestyje vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,4 proc. (7 eurų / kv. m) iki 1707 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,1 proc. (1 eurų / kv. m).
Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,7 proc. (9 eurų / kv. m) iki 1314 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 1,2 proc. (16 eurų / kv. m).
Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė butų kaina nuo metų pradžios padidėjo 0,3 proc. (3 eurų / kv. m) iki 1067 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,3 proc. (3 eurų / kv. m).
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, butų kainos antrinėje rinkoje nuo metų pradžios sumažėjo 0,1 proc. (1 eurų / kv. m) iki 1840 eurų / kv. m. Per mėnesį kaina sumažėjo 0,1 proc. (1 eurų / kv. m).
Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, kol kas didmiesčiuose antrinė butų rinka išlieka permaininga ir neįgauna aiškios tendencijos nei pirkimo-pardavimo sandorių, nei kainų pokyčio prasme.
„Greičiausiai, toks neapibrėžtumas dar kurį laiką užsitęs. Viena vertus, kylančios palūkanų normos vėsina rinką bei mažina norinčių investuoti į NT skaičių, tačiau, kita vertus, augantis gyventojų skaičius ir didėjantys atlyginimai skatina būsto paklausą. Prie viso to pridėjus vis dar augančią indėlių statistiką, gauname atsakymą, kodėl būsto rinka išlieka gyvybinga, nepaisant gana neigiamo konteksto. Kardinalesnių pokyčių antrinėje didmiesčių butų rinkoje galima pradėti tikėtis tik jei prasidėtų pokyčiai kažkuriuose iš prieš tai išvardintų makroekonominių rodiklių“, – sakė jis.
Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose. Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09).
Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo. Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21). Šiose zonose butų skaičius sudaro 92% Kauno butų fondo. Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99 proc. Klaipėdos butų fondo.
