Anykščiuose trijulė: dailės terapeutė ir kognityvinės psichoterapijos konsultantė Monika Tekutienė, muziejaus menininkė Lina Timukaitė ir Justas Tekutis, muziejaus direktorius – įkūrė „Jausmų muziejų“.
Visi jie – vilniečiai: Lina į Anykščius atvyko prieš devynerius, Monika su Justu – prieš ketverius metus.
„Muziejaus idėja kilo prieš keletą metų – norėjome sukurti inovaciją emocinio intelekto ugdymui“, – sako M.Tekutienė.
„Aš – menininkė, kuri taip pat domisi savo jausmais, emocijomis, be to, auginu vaikus – man tai ir dėl to labai svarbu, – papildo Lina. – Buvau sugalvojusi kurti knygą, kaip atpažinti emocijas. Susėdome su Monika – ji papasakojo, kokią turi mintį apie muziejų, aš papasakojau apie knygą –taip ir gimė muziejus.“
Pasak M.Tekutienės, muziejaus įkūrėjai kelia kelis tikslus. Vienas jų – edukacinis. Pavyzdžiui, išmokyti suprasti, kuo emocija skiriasi nuo jausmo arba nuo nuotaikos? Kaip išveikti jausmus? Tarkime, jei turite daug pykčio, atėję į išveikos kambarį Anykščiuose susipažinsite su trimis keturiais konstruktyviais išveikos būdais.
„Norime mokyti, kad jausmas nesu aš. Mums labai svarbu, kad iš muziejaus išėjęs žmogus suprastų, jog nėra gerų ir blogų jausmų – kiekvienas jausmas turi savo dvi puses. Pyktis mums praneša, kad pažeistos mūsų ribos, kita to jausmo pusė – jis gali tapti nekontroliuojamu įsiūčiu“, – kalba Monika.
Pasak jos, visuomenėje vyrauja dvi nuomonės. Viena išaukština protą ir nužemina jausmus, kita – priešingai. „Jausmų muziejaus“ įkūrėjų tikslas – balansas: išmokyti suprasti, kad mąstymas gali būti iškreiptas, bet lygiai taip pat ir jausmai gali būti klaidinantys, o baimė – nepagrįsta.
Dažnai girdime: „Nepyk“, „Ko liūdi?“ Tai, kaip aiškina M.Tekutienė, slopinimą reiškiantis mąstymas. Todėl „Jausmų muziejuje“ norima parodyti, kad jausmas – svarbu. Ir jei mokame suprasti jo žinutę bei teisingai jį išreikšti, jis mums – draugas, o ne priešas.
„Kodėl moterys turi balsavimo teisę? Pyktis buvo ta varomoji jėga. Kai patiriame neteisybės jausmą ir mokame gerai jį suprasti ir nukreipti teisinga linkme, vyksta stebuklingi dalykai“, – šypsosi Monika.
„Aplinkoje tiek susikausčiusių paauglių vien dėl to, kad jie iškreiptai jaučia jausmus ir emocijas. Norime, kad iš muziejaus žmonės išsineštų kažką, kas jiems būtų tarsi stuburas, ką galėtų panaudoti praktikoje“, – lūkesčiais dalijosi L.Timukaitė.
Jei M.Tekutienė naktimis ir dienomis skaito mokslinius straipsnius ir sugalvoja idėją, ką galima padaryti, Lina ją paverčia įdomiu kūriniu – objektams sukuria išraišką, vaizdą.
Pavyzdžiui, emocijų iškrovos kambario grindys išklotos plytelėmis, ant kurių trepsint, jas daužant išsilieja spalvos. „Taip galime išveikti sunkų jausmą“, – paaiškina M.Tekutienė.
Kitas eksponatas – emocijų lenta. „Visa, kas vyksta jūsų viduje, turi teisę būti – pyktis irgi turi teisę reikštis. Bet pas mus yra lenta, į kurią galima ištrankyti nepatogų stiprų jausmą mėtant maišelius“, – pasakoja L.Timukaitė.
Spalvota kilimų siena, prie kiekvieno kilimo priklijuojant magnetukus su jausmų pavadinimais, skatins emocinio žodyno plėtimąsi ir emocinį intelektą.
„Dažnai pyktį išrėkiame ar panašiai nekonstruktyviai išreiškiame arba užslopiname. Bet jei gebėtume atpažinti mažesnio intensyvumo jausmą, pavyzdžiui, susierzinimą, ir suprasti, ką jis nori pasakyti, atpažinus poreikį, jį būtų galima konstruktyviai išsakyti žmogui, kuris tą susierzinimą ir sukėlė“, – paaiškina M.Tekutienė.
Pagrindinėje muziejaus erdvėje per pojūčius tyrinėjami jausmai. Įkiši ranką į pojūčių dėžę ir nematydamas turi atpažinti, kokį pojūtį tau sukelia tai, kas dėžėje. Žinoma, galima ir atspėti, kas viduje, tačiau tikslas – pojūtį susieti su jausmu.
„Kai įsivardijame sau emociją, kurią jaučiame, baubas pasidaro nebe toks baisus. Kaip sakome – skausmas nėra toks didelis, kokį mes jį įsivaizduojame. Įkišus ranką ir nežinant, ką apčiuopei, emocijos gali būti daug stipresnės, bet kai atpažįstate, kas paslėpta dėžėje, viskas supaprastėja“, – eksponato esmę nusako L.Timukaitė.
Muziejuje yra ir tamsusis kambarys. Jame – ultravioletinių spindulių lentos. Viena reikalinga tam, kad papasakotų, kaip galime išbūti su savo jausmais ir nemaloniais pojūčiais, kas slepiasi po pykčiu, nerimu, kokie su tuo susiję jausmai.
Kitoje lentoje paspaudę mygtuką išvysite istoriją, kurią pasakos moteris, ir išgirsite apie dviejų vaikų jausmus, jų kūno pojūčius. Paspaudus kitą mygtuką prabils mokslininkas, kuris tuos jausmus analizuos iš mokslinės pusės.
Lina priduria: ne tik pasakojama, bet ir paaiškinama, kaip savyje skatinti gerąsias emocijas, ilgiau išlaikyti džiaugsmo jausmą, jį puoselėti.
Kiekvienas eksponatas turės po debesį, ant kurio bus klausimai, skatinantys reflektuoti savo patyrimą.
„Kadangi emocijos ir jausmai labai svarbūs visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, laukiame ateinant ir šeimų su vaikais, ir grupių, kolektyvų. Tai muziejus – visiems. Jausmai ir emocijos yra tai, kas jungia mus visus“, – sako M.Tekutienė.