Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, Kretingos r. savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė ir atviros jaunimo erdvės „AJE+Skatepark“ Klaipėdoje vadovas Dainius Šilingas diskusijoje pasidalijo, kokių tikslų leidžia pasiekti ES lėšos. Aptarta, kokie svarbiausi pokyčiai regionuose jau įvyko ir kas suplanuota ateityje.
„Nebuvo lengva lėšas pasidalinti, bet sutarėme, kurie projektai pagrindiniai, kiek kuri savivaldybė turėtų gauti investicijų iš bendro 200 mln. eurų investicijų portfelio“, – pradėdamas diskusiją atkreipė dėmesį B.Markauskas.
Pavyzdžiui, dėl Nidos sprendimo statyti Juodkrantės uostelį nuspręsta, kad šis projektas svarbus regionui, todėl savivaldybės sutiko, kad Neringa gautų daugiau lėšų.
Vis tik, kaip sakė I.Butenienė, bendrų projektų buvo mažai, nes kiekviena savivaldybė stengėsi atsižvelgti į savo gyventojų poreikius. Pati Klaipėda jau anksčiau buvo patvirtinusi strateginį miesto plėtros planą, kuriame išskirti miesto poreikiai.
Klaipėdos miestas kartu su rajonu šios finansavimo apimties mastu įgyvendina tvarios miesto plėtros programą. Vienas didžiausių planuojamų projektų, kuriam skirta apie 10 mln. eurų ES lėšų – miesto poliklinikos pertvarkymas. Taip pat numatyti viešųjų erdvių tvarkymo, senelių globos namų Melnragėje, socialinio būsto įrengimo darbai.
V.Preibienė nurodė, kad Kretingos r. už ES lėšas statys socialinį būstą, grupinius namus, dirbtuves asmenims su negalia, ligoninės priestatą, atnaujins stadioną, įrengs turistinį taką.
„AJE+Skatepark“ Klaipėdoje vadovas D.Šilingas pasinaudodamas ES lėšomis Klaipėdoje įrengė atviras nemokamas jaunimo erdves. Tam buvo skirta 237 tūkst. eurų, kurių 10 proc. galėjo investuoti į pastato remontą, o už 160 tūkst. eurų – pirkti įrangą.
„Turėjau tikslą – kiekvieną dieną padėti bent po plytą. Vietos veiklos grupės projektas padėjo sumanymą baigti. Jei ne šios lėšos, galbūt būtume labiau akcentavęsi į komercines veiklas, o dabar jos – nemokamos“, – pasakojo D.Šilingas.
Klaipėdos r. meras vylėsi, kad ateityje skirstant ES pinigus bus labiau pasitikima regionais.
„Artėjant šiam finansiniam periodui kalbėta, kad savivaldybės pačios turės daugiau galimybių spręsti, kur investuoti. Labai to laukėme, tačiau kadangi kiekviena ministerija savo asignavimų srityje dėliojo, kokius turėtume pasiekti rezultatus, didelio džiaugsmo, kur norėtume, kad būtų daugiau investuojama, nebuvo“, – sakė B.Markauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad prie kiekvieno ES pinigais finansuojamo projekto ir pati savivaldybė turi pridėti 15 proc. lėšų. Vis dėlto pašnekovas džiaugėsi, kad gavus europinių lėšų atsilaisvina savivaldybių biudžetų pinigai: jau suplanuota, kad Klaipėdos r. iškils seniūnijos pastatas, naujas sveikatos paslaugų centras.
„Be to, reikia pasakyti, kad be struktūrinių fondų yra ir kitų ES lėšų. Pavyzdžiui, šiais metais teikėme tris paraiškas viešųjų pastatų energetinio efektyvumui gerinti, daugelis savivaldybių gavo europinių pinigų sveikatos centrų finansavimui. Mūsų atveju bendra investicija į ligoninę bus daugiau nei 6,5 mln. eurų“, – vardijo B.Markauskas.
O Kretingos r. savivaldybės administracijos direktorė V,Preibienė jį papildė – ir dalyvaudamos tarptautiniuose projektuose savivaldybės ieško galimybių įgyvendinti savo sumanymus.
Diskusijos dalyviai vienbalsiai sutiko, kad ES pinigai leido pereiti prie tvaresnių sprendimų: įsigyta elektrinių autobusų, įrengtos krovimo stotelės.
Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio planavimo skyriaus vedėja I.Butenienė papildė, kad miestas Minijos gatvėje išbandė pasiteisinusį modernios šviesoforo valdymo sistemų pilotinį projektą, o Kretingos r., anot V.Preibienės, iš šio finansinio periodo numatyta 5 mln. eurų skirti įvairiems tvariems projektams prisitaikyti prie klimato pokyčių.