Kompiuterinis raštingumas, dirbtinis intelektas, užsienio kalbos, gebėjimas administruoti verslą – tai tik keletas sričių, kurias iškyla būtinybė įsisavinti, net ir seniai išlipus iš mokyklos suolo.
Kad būtų patogiau užpildyti šį poreikį, pernai buvo įkurta svetainė Kursuok.lt – švietimo platforma, kurioje vieno langelio principu galima susirasti ir užsisakyti norimus kursus.
Europos socialinio fondo agentūros su partneriais įgyvendinamo projekto „Mokykis visą gyvenimą“, kurio dalis yra ir švietimo platforma Kursuok.lt, veiklos ekspertas Andrius Bečys atskleidė, kad iki šiol mokymus jau yra baigę daugiau nei 17,5 tūkst. suaugusiųjų.
Dar viena gera žinia ta, kad nuo šių metų rudens gyventojai galės pasinaudoti galimybe gauti valstybės finansavimą pasirinktoms mokymų programoms iki 500 Eur pagal valstybės numatytas prioritetines sritis.
Šis projektas sulaukė įvertinimo ir Finansų ministerijos inicijuotame „Europos burių 2024“ konkurse kaip vienas geriausių ES fondų lėšomis finansuojamų projektų.
Kursuok yra projekto „Mokykis visą gyvenimą!“ dalis. Šis projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Projekto, kuris truks iki 2026 m. balandžio, finansavimo suma – kiek daugiau nei 18,4 mln. eurų. Taip pat yra numatyta projekto plėtra iki 2030 metų.
– Papasakokite apie platformą Kursuok – kuo ji ypatinga? – paklausėme A.Bečio.
– Visame pasaulyje suaugusieji yra skatinami plėsti kompetencijas, mokytis visą gyvenimą, kad prisitaikytų prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų. Europos Sąjunga skiria tam taip pat labai daug dėmesio bei išteklių, o Lietuvoje šiuo požiūriu kol kas tik vejamės Europos vidurkį.
Norint, kad kuo daugiau suaugusiųjų toliau plėstų kompetencijas, įgytų ar atnaujintų žinias, sukūrėme platformą – ekosistemą, kuri padėtų sudaryti lanksčias mokymosi visą gyvenimą galimybes. Įdiegta vieno langelio principu paremta individualių mokymosi paskyrų sistema, kurios svarbi dedamoji ir yra Kursuok platforma bei jos teikiamos galimybės, padeda to siekti.
Platforma startavo 2024 m. sausio 23 d. Ji į vieną vietą subūrė įvairius mokymo teikėjus ir institucijas, galinčias pasiūlyti įvairių sričių ir trukmės kokybiškus mokymus bei mokytis siekiančius asmenis.
Šiuo metu Kursuok.lt mokymo teikėjai gali skelbti savo programas pagal nustatytus reikalavimus, o suaugusieji – rinktis jiems reikalingus bei valstybės prioritetus atitinkančius mokymus ir apmokėti juos savo lėšomis. Vėliau, rudenį, atsiras galimybė pretenduoti į teikiamą valstybės finansavimą.
– Ar didelio susidomėjimo platforma sulaukė?
– Mokymus jau iš viso yra baigę daugiau nei 17,5 tūkst. suaugusiųjų. Šiuo metu Kursuok platformoje yra užsiregistravę daugiau nei 260 mokymų teikėjų, o programų skaičius viršija 1,3 tūkstančio. Šiuo metu mokymus galima rinktis iš beveik šimto siūlomų skirtingų mokymo programų.
– Kokie kursai patys populiariausi?
– Daugiausia dėmesio per praėjusius metus sulaukė plačiosios verslo ir administravimo programos bei vadyba ir administravimas. Populiariausia sritimi ir šiemet išlieka verslas ir administravimas, antroje vietoje – kalbų sritis, ypač anglų.
Kalbant apie išskirtinius kursus, jų tikrai yra, bet tendencijos greitai keičiasi. Pavyzdžiui, jei prieš metus dirbtinio intelekto kursai buvo egzotika, šiuo metu matome jau išsamiai paruoštų kokybiškų programų, kurias dalyviai dažnai ir pasirenka.
– Kas labiau nori mokytis – vyrai ar moterys? Kokio amžiaus tai žmonės, daugiau iš didmiesčių ar regionų?
– Didžiąją dalį – apie 85 proc. – visų dalyvių pernai sudarė moterys. Jos aktyviausiai rinkosi programas, skirtas skaitmeninių įgūdžių stiprinimui, dirbtinio intelekto pažinimui bei socialinių tinklų administravimo gebėjimų lavinimui. Taip pat itin populiarūs buvo minėti anglų kalbos kursai, psichologinio raštingumo mokymai, įvairūs kursai iš švietimo, pedagogikos sričių.
Populiariausi tarp vyrų – programavimo, procesų automatizavimo, dirbtinio intelekto įrankių taikymo, o taip pat kibernetinio saugumo mokymai. Didelio susidomėjimo sulaukė ir projektų valdymo, efektyvių derybų verslo aplinkoje bei viešojo kalbėjimo kursai, įvairių lygių anglų kalbos mokymai.
Daugiau nei pusė dalyvių (54 proc.) mokėsi mišriuoju būdu, 41 proc. rinkosi nuotolinį mokymąsi, o tik 5 proc. – vien kontaktinį.
Jauniausiems mokymų dalyviams, kurie sėkmingai baigė kursus ir gavo Kursuok.lt pažymėjimą, buvo 18 metų. Tuo tarpu vyriausiai mokymų dalyvei – 71-eri, ir ji savo lėšomis mokėsi programoje „Procesinė įtraukiojo ugdymo tvarka – pagalba mokyklai ir mokytojui“.
Analizuojant Kursuok.lt mokymų programos dalyvių pasiskirstymą pagal savivaldybes per praėjusius 2024 metus, koncentracija išryškėjo didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniaus miesto savivaldybėje užfiksuotas didžiausias dalyvių skaičius – čia išduota daugiau nei 3,5 tūkst. mokymosi baigimo pažymėjimų.
Antroje vietoje rikiuojasi Kauno miesto savivaldybė su kiek daugiau nei 1,6 tūkst. pažymėjimų bei Klaipėda, kurios gyventojams išduota virš 770 pažymėjimų. Vidutinio dydžio miestai, tokie kaip Šiauliai ir Panevėžys, taip pat demonstravo aukštą aktyvumą, o mažiausias dalyvių skaičius fiksuotas Neringoje – čia pernai išduoti 7 mokymosi baigimo pažymėjimai.
Bet jei analizuotume procentine išraiška nuo bendro savivaldybėje gyvenančių asmenų kiekio, nors Vilniaus miestas išlieka aktyviausias, antroje vietoje yra Anykščių, trečioje ir ketvirtoje – Kauno miesto ir rajono savivaldybės, o po jų seka Palangos, Širvintų ir Birštono savivaldybės. Tad galime teigti, kad ne tik didžiųjų miestų gyventojai nori mokytis.
– Ar sulaukiate grįžtamojo ryšio? Kaip baigusieji kursus pritaiko savo žinias?
– Prie kiekvienos mokymo programos yra viešai matoma įvertinimo skiltis, kurioje dalyviai vertina programą, rašo atsiliepimus, o kartais pasidalina ir asmeniškesnėmis istorijomis.
Man pačiam įsiminė istorija, kuria dalinomės Kursuok.lt, apie dalyvę Justiną – mokykloje informatika jai atrodė antraeilis dalykas, tačiau šiandien, baigusi programavimo kursus, ji sėkmingai pritaiko įgytas žinias ir augina savo šeimos verslą.
Naujos žinios išties atveria naujus kelius, padeda keisti profesinį kelią ar tiesiog sustiprinti pasitikėjimą savimi – tai rodo ir šiemet atliktos Kursuok dalyvių apklausos duomenys: baigę mokymus, jie labiau nori mokytis naujų dalykų, jaučia padidėjusią motyvaciją tobulėti, stiprinti įvairias kompetencijas. Džiugina, kad net 96 proc. apklaustųjų (iš 1100) teigė pilnai ar iš dalies turėję galimybę pritaikyti mokymuose įgytas žinias ar įgūdžius kasdieniame ar profesiniame gyvenime.
– Ar suaugusiam žmogui nebūna sunku vėl sėsti į „mokyklos suolą“?
– Galima tik pasvarstyti, ar žengti atgal į „mokyklos suolą“ suaugusiam žmogui yra lengva, ar sunku, nes tai labai individualu. Vaikai dažnai mokosi todėl, kad „taip reikia“ – tai jų kasdienybė. Na, o suaugusieji dažniausiai mokosi sąmoningai, vedami aiškaus tikslo, pavyzdžiui, siekia karjeros pokyčių, asmeninio tobulėjimo ar tiesiog nori labiau gilintis į dalykus, kurie jiems įdomūs.
Suaugusieji dažnai pasižymi gilesniu supratimu, gebėjimu taikyti žinias praktikoje ir kritiniu mąstymu. Visgi mokymosi kelionę gali apsunkinti atsakomybės – darbas, šeima, finansiniai įsipareigojimai – bei psichologiniai barjerai, tokie kaip baimė nepasisekti ar nepasitikėjimas savimi. Vis dėlto, kai mokymasis yra prasmingas, susijęs su realiu gyvenimu ir vyksta palaikančioje aplinkoje, suaugusieji gali ne tik sėkmingai mokytis, bet ir tapti įkvepiančiu pavyzdžiu kitiems. Mokymasis jiems tampa ne tik žinių įgijimu, bet ir būdu atkurti ryšį su savimi, savo siekiais ir pasauliu.
– Mokymasis visą gyvenimą – ką tai duoda žmogui asmeniškai, įmonei, valstybei?
– Šiuolaikinis pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau, todėl mokymasis visą gyvenimą kiekvienam iš mūsų tampa būtinybe. Tai ne tik galimybė tobulėti, bet ir išlikti konkurencingam, prisitaikyti prie socialinių, darbo rinkos ir kitų pokyčių.
Pavyzdžiui, tarptautinės organizacijos, tokios kaip EBPO, UNESCO, ir Europos Komisija, prognozuoja, kad dėl dirbtinio intelekto ir robotizacijos daugiau nei pusė pasaulio gyventojų turės keisti savo darbo pobūdį.
Technologijų pažanga leidžia vienam žmogui atlikti tiek darbo, kiek anksčiau atlikdavo penki. Palengva keičiasi ir darbo struktūra, numatoma, kad vis daugiau žmonių dirbs ne kaip samdomi darbuotojai, o kaip savarankiški juridiniai asmenys, gebantys ne tik teikti paslaugas, bet ir patys pasirūpinti reklama, svetainių kūrimu, projektų valdymu ir finansais.
Todėl svarbiausia tampa gebėjimas prisitaikyti – tik patys žmonės, atsakingai planuodami savo karjerą ir naudodamiesi technologijomis, gali numatyti, kokių įgūdžių jiems reikės ateityje.
Taigi, asmeniui nuolatinis mokymasis suteikia galimybę tobulėti bei augti – tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityje. Tai padeda išlaikyti smalsumą, pasitikėjimą savimi, gerina psichologinę savijautą ir netgi mažina socialinę atskirtį. Žmogus, kuris nuolat mokosi, geba lengviau prisitaikyti prie naujų situacijų, keisti karjeros kryptį ar spręsti kasdienius iššūkius kūrybiškai.
Įmonėms mokymasis visą gyvenimą – tai investicija į darbuotojų kompetencijas, inovacijas ir konkurencingumą. Organizacijos, kurios skatina nuolatinį tobulėjimą, dažniau išlaiko talentus, greičiau prisitaiko prie rinkos pokyčių ir kuria tvaresnę veiklos kultūrą. Mokymasis tampa ne tik priemone, bet ir vertybe, kuri stiprina visą komandą.
Valstybei ir visuomenei tai – pažangos variklis. Švietimo prieinamumas ir skatinimas mokytis visą gyvenimą mažina socialinę nelygybę, stiprina pilietinį aktyvumą ir kuria žinių visuomenę. Tai ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis bei demokratinis pagrindas, leidžiantis kurti atsparesnę ir įtraukesnę valstybę.