Žemaitijos gyventojams ypač svarbus šventasis Antanas Paduvietis kilęs iš Portugalijos, jis gimė 1190 m. Lisabonoje, turtingoje ir kilmingoje šeimoje. 1219 m. šis žmogus buvo įšventintas kunigu, o maždaug po metų įstojo į Pranciškonų ordiną, kuriame pasirinko vienuolišką Antano vardą.
Po 1226 m. Antanas apsistojo Paduvoje, kur pamokslavo: kritikavo netinkamus civilinius ir bažnytinius pareigūnus, smerkė kyšininkavimą, reikalavo, kad būtų panaikinti skolininkų kalėjimai. Jis visą gyvenimą buvo atlaidus kaliniams, ligoniams, eretikams.
Vienuolis mirė 1231 m. Po metų popiežius Grigalius IX jį paskelbė šventuoju. Šv. Antanas yra našlaičių, sužadėtinių, moterų, kalinių, pasiuntinių, keramikų, puodžių, vargdienių, kenčiančiųjų globėjas, malda jam gelbsti nuo drugio, maro ir kitų ligų. Paduviečio pagalbos taip pat šaukiamasi ką nors pametus.
Šv. Antano kultas į Lietuvą atkeliavo su pirmaisiais broliais pranciškonais. Kretingoje pamaldumas šiam šventajam ypač sustiprėjo XVII a. pabaigoje-XVIII a., kai šalia Porciunkulės atlaidų buvo pradėti švęsti ir Šv. Antano atlaidai.
Tradiciškai atlaidai vyksta birželio 13 dieną, yra garsūs ne tik visoje Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Ypač daug maldininkų atlaidų metu į šią bažnyčią plūsta prie garsiojo Šv. Antano Paduviečio paveikslo. Paveikslas vaizduoja stebuklo su asilu siužetą – Šv. Antanas priešais ostiją parklupdo asilą, norėdamas įrodyti kitatikiui, kad Eucharistija yra Kristaus kūnas ir kraujas. Kūrinys nutapytas XVIII a. amžiuje. Menotyrininkai mano, kad šio darbo formatas sumažintas, nes dauguma figūrų jame neįsitenka. Gali būti, kad paveikslas buvo atvežtas iš kitur (galbūt iš Italijos) ir pritaikytas Kretingos altoriui. Šis paveikslas – antrasis po Paduvos Italijoje sutraukiantis tokias minias maldininkų.
Antrąjį birželio savaitgalį kretingiškiai taip pat mini ir savo miesto gimtadienį. Tradiciškai šios šventės metu mieste vyksta gausybė kiekvieno skonį atitinkančių renginių: šurmuliuoja įvairių muzikos atlikėjų koncertai, šokio ir teatro pasirodymai, organizuojamos parodos, paskaitos, filmų peržiūros, tautodailės ir amatų mugė, renginiai mažiesiems ir t. t.
Visų šių pramogų ašis, žinoma, yra šventojo Antano pažinimas ir garbinimas. Atlaidų metu bažnyčios šventoriuje esančioje koplyčioje vyksta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija, o birželio 13-ąją, pagrindinę Šv. Antano atlaidų dieną, laikomos iškilmingos Šv. Mišios. Po jų vyksta agapė – suneštinės vaišės su dainomis ir šokiais bažnyčios šventoriuje.
Kviečiame iš arčiau pasigrožėti atlaidų akimirkomis čia:
