Pirmiausia minėtinas paminklas J. K. Chodkevičiui (1560–1621) Kretingos Rotušės aikštėje. Jonas Karolis buvo garsiausias iš šios didikų giminės, kuri plačiai žinoma kaip ištikima Lietuvos interesų tarptautiniu mastu gynėja. Grafas užėmė Žemaitijos seniūno, LDK vyriausiojo kariuomenės vado (didžiojo etmono) ir Vilniaus vaivados pareigas. Būtent J. K. Chodkevičius laikomas vienu talentingiausių XVII a. pradžios Europos karvedžių. Jo vadovaujami 4 000 karių 1605 m. Salaspilio (Kircholmo) mūšyje pasiekė įspūdingą pergalę prieš 3 kartus galingesnę švedų kariuomenę ir sulaukė sveikinimų iš paties Šv. Romos imperatoriaus, Anglijos karaliaus ir Persijos šacho.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad J. K. Chodkevičius 1609 m. įkūrė Kretingos miestą ir suteikė jam Magdeburgo teisę. Beje, iš pradžių miestas buvo pavadintas Karolštatu – „Karolio miestu“.
Architekto Adomo Skiezgelo ir skulptoriaus Rimo Eidėjaus sukurtas paminklas šiam karvedžiui Kretingoje pastatytas 2009 m. . Miesto įkūrėjui pagerbti pasirinkta Rotušės aikštė – XVII a. urbanistikos paminklas. Prieš ketvertą šimtmečių čia būta turgavietės ir mūrinės dviejų aukštų rotušės su bokštu. Rotušėje miestiečiai rinkdavo burmistrą ir kitus pareigūnus, ten vyko teismo posėdžiai, buvo sudaromos pirklių sutartys, o aikštėje šauklys skelbdavo magistrato nutarimus. Rotušės aikštėje buvo vykdomos bausmės už nusikaltimus.
Paėjėjus šiek tiek tolėliau nuo Kretingos rotušės, matomos senosios miesto kapinės. Jose ryškiai išsiskiria mūrinė neogotikos stiliaus koplyčia, prie kurios neretai galima sutikti besimeldžiančius, užtarimo prašančius tikinčiuosius. Tarpukariu čia gautos malonės net būdavo įrašomos vienuolyno knygoje, o kai kurios svarbesnės žinutės spausdintos žurnale „Pranciškonų pasaulis“. 1933 m. statyta koplyčia – labai svarbi kretingiškiams, nes čia palaidotas vienuolis pranciškonas Jurgis Ambrozijus Pabrėža (1771–1849) – mokslininkas, botanikas, liaudies gydytojas, geriau žinomas Tėvo Ambrozijaus vardu.
J. A. Pabrėža Kretingos bernardinų vienuolyne gyventi ir dirbti pradėjo būdamas 45 metų. Jis parašė apie 50 darbų botanikos tema, lotynų ir lietuvių kalbų botanikos žodyną, lietuviškų augalų morfologijos terminų žodyną, pirmąjį geografijos vadovėlį lietuvių kalba, geografijos terminų žodyną, medicininių terminų žodyną, lotynų kalbos vadovėlį.
Nugyvenęs beveik 78 metus, J. Pabrėža tyliai mirė po ligonių priėmimo valandų besimelsdamas savo celėje.
Pranciškonų vienuoliai tarpukariu siekė paskelbti Tėvą Ambrozijų šventuoju. Buvo kaupiami reikiami šventumo įrodymai, tačiau sovietinė Lietuvos okupacija nutraukė šiuos darbus ir pradangino daugumą beatifikacijos dokumentų.
Žemaičių atmintyje J. A. Pabrėža išliko ne tik kaip švento gyvenimo žmogus, uždegantis pamokslininkas, bet ir kaip vietinis gydūnas. Kretingiškių dėkingumas šiam kraštiečiui išreikštas skverelyje priešais Kretingos pranciškonų bažnyčią ir vienuolyną – čia 1993 m. Tėvui Ambrozijui pastatytas bronzinis paminklas.
Daugiau lankytinų vietų Kretingoje ir jos apylinkėse rasite aplankę Žemaitijos turizmo gido internetinę svetainę www.zemai.lt
