Yra grupių, kurios lietuviams tikriausiai niekada neatsibos. Tarp tokių - kelis sykius iš eilės daugybės gerbėjų sulaukę islandai "GusGus" ar vokiečiai "De Phazz".
Bet net ir jie negali pasigirti aistra, kurią mūsų šalies koncertų rengėjai jaučia suomių violončelininkams - „Apocalyptica“ Lietuvoje lankosi jau aštuntą kartą. Tai net sunku paaiškinti. Kadaise dar veikusiuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose su metalo veteranais „Motorhead“ grojusius suomius lietuviai taip įsimylėjo, jog nė nebando atsispirti pagundai išgirsti juos dar sykį.
Kita vertus, "Žalgirio" arenoje suomių violončelininkai penktadienio vakarą koncertą surengė pirmą sykį.
Be to, šįkart grupės pasirodymas - tikrai ypatingas. Ne tik todėl, kad yra dviejų dalių (muzikantai juokaudami siūlė žiūrovams per pertrauką pasimėgauti kava, pyragėliais ir konjaku, lyg per kokį klasikos koncertą). Kartu su „Apocalyptica“ pasirodys Suomijos kamerinis orkestras "Avanti!". Šis šiuolaikinei muzikai daugiausia dėmesio skiriantis kolektyvas gyvuoja 31 metus, dirba su žymiausiais savo šalies dirigentais ir kasmet rengia vasaros muzikos festivalį.
1996-aisiais Helsinkio Jano Sibeliaus muzikos akademijos auklėtiniai nusprendė violončelėmis sugroti grupės "Metallica" dainas. Tai atrodė lyg anekdotas, bet grupės įrašytas albumas buvo parduotas šešiaženkliu tiražu ir pelnė ilgaplaukiams violončelininkams kvietimus į daugelį svarbių metalo renginių.
Dėstytojai raukėsi, bet metalistų publika šį eksperimentą priėmė su džiaugmu -- grupė išpopuliarėjo ne tik Europoje, bet ir JAV. Kūrinių "I Don't Care" pirmąją JAV roko "topų" vietą pasiekę „Apocalyptica“ tapo pirmaisiais šią aukštumą užkariavusiais suomiais.
"Metallica" nariams, beje, idėja irgi patiko - amerikiečiai ne kartą gyrė suomius, o 2011-aisiais pakvietė kartu pagroti savo karjeros 30-mečio koncerte.
Karjeros pradžia nepamiršta ir šiandien. Jau ketvirtuoju numeriu vakaro programoje skambėjo „Metallica“ daina „Fight Fire With Fire“, sulaukusi garsaus publikos pritarimo. Koncerto pabaigai, iš anksto žinojo grupės gerbėjai, buvo pasilikta „Metallica“ baladė „Nothing Else Matters“ - be jos šie suomiai retai išsiverčia.
Žiūrovų - apie tris tūkstančius, anot koncerto rengėjų – tiek, kiek ir laukta. Arenos erdvė – jaukiai sumažinta. Scenoje – gigantiška užuolaida, vaizduojanti audros blaškomą laivą, kurią nuolat raižo apšvietimo spinduliai. Žodžiu, paprasta, bet efektinga.
Į sceną kartu su būgnininku Mikko Sirenu žengusi violončelininkų trijulė nesikeičia – tie patys kratomi plaukai, žemu kriokiančiu balsu pristatomi numeriai ir šypsenos, leidžiančios suprasti, kad visame šiame nuotykyje yra vietos humorui.
„Apocalyptica“ jau seniai nėra "Metallica" kūrybos perdirbinių grupė - dar prieš keliolika metų pradėjo rašyti savo muziką, iš kvarteto tapo trio, o prieš devynerius metus prie grupės prijungė nuolat kartu muzikuojantį būgnininką M.Sireną. Karjeros pradžioje duota priesaika neįrašinėti dainų, kuriose skambėtų žmogaus balsas, jau daug kartų sulaužyta. Kartu su "Apocalyptica" dainavo "The Rasmus", "Rammstein", HIM, "Guano Apes", "Bush", "Lacuna Coil" ir daugelio kitų garsių grupių dainininkai.
Paprasta metalo grupe šių suomių niekaip nepavadinsi. Vien jau todėl, kad keliaudami į gastroles „Apocalyptica" nariai perka dvigubai daugiau lėktuvo bilietų nei grupėje yra muzikantų. Violončelės, kad nebūtų pažeistos, keliauja ant atskirų joms nupirktų sėdynių.
Be to, grupė yra pasirodžiusi "Eurovizijoje" - tiesa, ne kaip pretendentai laimėti, o kaip svečiai. 2007-aisiais „Apocalyptica“ grojo "Eurovizijoje" Helsinkyje - programos dalyje, kuria buvo pristatoma Suomijos kultūra.
"Mums visai nerūpi, kas ką apie tai mano. Mokame prisitaikyti prie įvairiausios aplinkos. Nesvarbu, kokioje scenoje groji, svarbu parodyti savo sugebėjimus ir požiūrį į muziką. "Eurovizija" buvo puiki vieta pademonstruoti, kaip mes mylime roką", - portalui lrytas.lt sakė vienas grupės violončelininkų Perttu Kivilaakso.
Kitas įdomus bruožas - „Apocalyptica“ gebėjimas sudominti pačią įvairiausią publiką. Į grupės koncertus plūsta ir jauni metalistai, ir vyresnio amžiaus klasikos mėgėjai, sudominti neįprasto suomių požiūrio į metalo ir simfonijos samplaiką.
Tokia auditorija – ir penktadienio vakarą Kaune. Nemažai vyresnio amžiaus žiūrovų, kuriuos nesunkiai įsivaizduotum operos teatre. Kurie sunkiai pasakytų, kas yra brazilų grupė „Sepultura“, kurios kūrinį „Inquisition Symphony“ muzikantai įtraukė į programą, bet klausydamiesi šios dainos linkčioja galvomis.
Pastaraisiais metais dažnai su kviestiniais vokalistais gastroliuojantys muzikantai šįkart pasirinko kitokį požiūrį.
Sankt Peterburge prieš savaitę startavo jos gastrolės "Apocalyptic Symphony" ("Apokalipsės simfonija"), kurių koncertuose grupė instrumentinius kūrinius atlieka su 25 muzikantų orkestru "Avanti!".
Kaune surengtas vienas iš vos aštuonių suplanuotų tokių ypatingų pasirodymų. Koncerto programoje galima - ne tik geriausi kūriniai iš septynių studijoje įrašytų "Apocalyptica" albumų, bet ir kompozitoriaus Richardo Wagnerio muzika, kurią „Apocalyptica“ lyderis Eicca Toppinenas pristatė itin pagarbiai.
Mat šio kompozitoriaus gimimo 200-osioms metinių proga "Apocalyptica" pernai vasarą surengė du ypatingus koncertus Leipcige - Eiccos aranžuotus R.Wagnerio kūrinius atliko su simfoniniu orkestru ir 150 šokėjų trupe. Pasirodymo įrašas rudenį buvo išleistas koncertiniame albume "Wagner Reloaded - Live In Leipzig".
Daugiau nei dvidešimt kūrinių – nuo trankiausių iki lyriškiausių – programa, kuri negali nuvilti žinančių, ko atėjo.
Kiekvieną „Apocalyptica“ sugrotą melodiją lydėjo garsūs plojimai – atrodo, aštuoni kartai Lietuvoje tikrai nebus riba.
Suomiai ir patys neslepia, kad į pasirodymus Lietuvoje žiūri ypatingai - jau spėjo įsitikinti, kad mūsų šalies publika yra viena šilčiausiai juos priimančių.
Įkvėpti to, prieš septynerius metus muzikantai Vilniuje nufilmavo vaizdo klipą kartu su grupės "Lacuna Coil" vokaliste Cristina Scabbia.
"Karjeros pradžioje buvo sakančių, kad su tuo metalu mes švaistome savo talentą. Man atrodo, mes jo ne tik nešvaistome, bet ir rodome jį visam pasauliui.
Grupė groja jau daug metų - ir tikrai gali gyvuoti dar tiek pat laiko. Kol mums smagu ir kol yra panašiai mąstančių žmonių, kuriems patinka mūsų violončelių trenksmas, neketiname sustoti", - sakė P.Kivilaakso.
