„Žmonės labai išsiilgę Dainų šventės – visi rajonai, miesteliai, kaimai jau ja gyvena. Atsirado naujų kolektyvų, kurie, kaip ir senbuviai, laukia šventės ir jai rengiasi. Tai rodo, kad šis renginys turi ateitį“, – teigia S. Liausa.
90-metį šiemet švenčianti Lietuvos dainų šventė meno kolektyvams yra savotiškos olimpinės žaidynės. Dalyvauti kas ketverius metus vykstančioje šventėje svajoja kiekvienas jų.
„Patikėkite, dalyvauti Dainų šventėje mums reiškia nepaprastai daug. Net neįsivaizduojate, koks pakilimas jaučiamas Ansamblių vakare. Daug koncertuojame ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – pernai buvome Karelijos respublikoje, esame koncertavę Maskvoje, Italijoje, Baltarusijoje, bet dalyvauti Lietuvos dainų šventėje – didžiausias įvykis. Per beveik 60 metų, nuo pat įkūrimo, mūsų kolektyvas nepraleido nė vienos Dainų šventės“, – tvirtino Tauragės dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ meno vadovas Virginijus Bartušis.
„Mūsų kolektyvas scenoje – 15 metų ir mums tai bus jau trečioji Dainų šventė. Šia švente tarsi įprasminame ketverių metų darbą, parodome savo regiono kultūrą, dainos ir šokio tradicijas. Nors daug gastroliuojame, Dainų šventei rengiamės itin atsakingai. Ši šventė – tai vienybė, tautos sambūris“, – įsitikinusi Rusnės šokių kolektyvo „Rusnietis“ šokėja Jolanta Švagždienė.
Už ištikimybę Lietuvos ir krašto tradicijoms Dainų šventės mecenatas bankas „Swedbank“ nutarė padėkoti kolektyvams įsteigdamas krašto fondą, prie kurio kaupimo gali prisidėti kiekvieno krašto, kiekvienos savivaldybės žmonės.
Portale www.lrytas.lt jie gali balsuoti už labiausiai patikusį kolektyvo prisistatymą. 60-čiai geriausius prisistatymus sukūrusiems kolektyvams – iš kiekvienos savivaldybės po 1 daugiausiai balsų surinkusį kolektyvą – atiteks krašto fondas. Po 20 geriausiųjų gaus 1 500, 1 000 ir 500 litų piniginius prizus.
Kurį fondą gaus kolektyvas, priklausys nuo to, kaip aktyviai krašto žmonės mokės kortele akcijos ženklu pažymėtose vietose. O ar gautas fondas bus dar didesnis, lems „Swedbank“ klientai, skirdami pasirinktam kolektyvui e. taškų.
„Mūsų tikslas, kad pasirengimas Dainų šventei, jos laukimas jau dabar nukeliautų iki tolimiausių Lietuvos kampelių, o jos pakilią nuotaiką pajustų kiekvienas krašto žmogus. Mes norime padėti Dainų šventės dalyviams – meno kolektyvams iš visos Lietuvos ir sugalvojome kaip atsidėkoti už tai, kad jie kiekviename mieste ir miestelyje saugo mūsų tautinį paveldą, dainos, šokio, muzikos ir teatro tradicijas, puoselėja mūsų tapatybę ir brangina tai, ką turime saugoti ateities kartoms. Džiaugiamės, kad dėl šio gražaus tikslo vienijasi ir tūkstančiai mūsų privačių klientų, ir mūsų verslo klientai –smulkiojo bei vidutinio verslo įmonės. Tikimės, kad šią Dainų šventę kolektyvai prisimins ne tik kaip kelių dienų džiugų renginį, kurį jie padovanojo Lietuvai, bet ir tai, kaip jie jai ruošėsi, nuotaikingai palaikomi savo krašto žmonių ir mūsų organizacijos“, – vylėsi banko „Swedbank“ rinkodaros departamento direktorė Asta Margevičienė.
Dainų šventės vadovas S. Liausa teigia, jog krašto fondo įsteigimas reikšmingas tuo, kad išjudino bendruomenes visoje Lietuvoje ir paskatino jas dar stipriau palaikyti savo krašto kolektyvą. „Smagu matyti, kaip Dainų šventės pakilią nuotaiką perėmė ne tik kolektyvai, bet sujudo ir vietos žmonės, kurie mūru stoja už savo krašto kolektyvą ir aktyviai balsuoja. Manau, kad kolektyvams labai svarbi moralinė parama, kurią skiria vietos bendruomenės, na o finansinis krašto fondas nudžiugins kiekvieną kolektyvą ir pravers realizuojant kūrybinius sumanymus ar tobulinant pasirodymų programą“, – teigia Dainų šventės vadovas. Pasak jo, kolektyvų nariai aukoja asmenines lėšas, kad galėtų koncertuoti, nusipirkti kostiumus, išvažiuoti į koncertus ar juos surengti.
„Kur dėtume pinigus, jei laimėtume krašto fondą? – perklausia „Rusniečio“ šokėja J. Švagždienė. – Iš Dainų šventės fondo gavome labai gražius tautinius kostiumus, tačiau mūsų moterims dar reikia aulinukų. Tokių, su kokiais metų metus šokdavo Pamario krašto moterys“.
Už tautinės kultūros puoselėjimą kolektyvai dažniausiai ne tik negauna atlygio, bet ir aukoja savo laisvalaikį. „Ansamblio veikla mums – gyvenimo būdas. Jam skiriame savo laisvalaikį“, – tvirtina dainų ir šokių ansamblio „Jūra“ meno vadovas V. Bartušis. Todėl jam ir jo kolektyvui svarbi ne tik finansinė pagalba, bet ir moralinė parama, kurią kiekvieno krašto žmonės gali pareikšti balsuodami už savo kolektyvą.
Nuo kitų didelių meno renginių Dainų šventė labiausiai skiriasi tuo, kad jos karštligė apima visą Lietuvą, kad paliečia įvairiausių profesijų žmones, atokiausių šalies kraštų ir užkampių kolektyvus.
„Ar bankininkai dainingi? Galite neabejoti! „Rinkdami „Swedbank“ chorus net patys nustebome, kiek daug muzikalių žmonių ten dirba – baigusių muzikos mokyklas, meniškai išprususių. Tad su šventės mecenatu buriame net penkis chorus! Bankininkai ne tik dainuoja, jie net savo tapybos parodas rengia. Mūsų partneriai – pilietiškumo ir kūrybingumo pavyzdys“, – pastebi Dainų šventės vadovas S. Liausa. Jo nuomone, Lietuvoje gimsta naujas judėjimas, kai verslas atsigręžia į meno kolektyvus, tradicinės kultūros puoselėjimą.
Balsavimas portale www.lrytas.lt – pačiame įkarštyje. Jau yra kolektyvų, surinkusių per 1 500 balsų. Balsavimas – savotiškos varžybos. Ne tik tarp kolektyvų, bet ir tarp Lietuvos miestų, miestelių, kaimų.
