Apie tai, kad visi bilietai į koncertą istorinėje vietoje – jau parduoti, paskelbta dar prieš keletą dienų. Mažai kas stebėjosi. Buvo galima tai nujausti – po anšlagų sostinės Teatro arenoje ir Kongresų rūmuose pilies kiemas neatrodo per didelė erdvė šiam duetui.
Pernai išleistas albumas „Lees And Seas“, trys pelnytos M.A.M.A. statulėlės ir, svarbiausia, mažiausiai keletas visiems įsiminusių dainų Leoną ir Justę pakylėjo į kitą populiarumo lygmenį. Gal dar ne tą, kuriame sukiojasi „Sel“ (nors lygintis juos su Egidijumi Dragūnu yra šiek tiek keista), bet užkulisių folkloras jau skelbia – šią vasarą L.Somovas ir Jazzu yra vieni brangiausiai apmokamų Lietuvos artistų.
Elektroninę, siauresnei auditorijai skirtą muziką iškeitę į tai, ką supranta daugiau žmonių, Leonas ir Justė pataikė į dešimtuką – net ir Lietuvos pakraščiuose sunkiai rasite paauglių, kurie nebūtų niūniavę dainos „Lower Than The Ground“.
Ketvirtadienį jų pasiklausyti susirinko beveik du tūkstančiai žiūrovų – visi bilietai, beje, išparduoti ir į du pasirodymus Kaune, o išgirsti duetą galima ir keliuose vasaros festivaliuose.
Vakarop prie įvažiavimo į Trakus susiformavo mašinų spūstys, o eilė į Trakų pilį nusidriekė ir ant tilto – palūkėti teko kone pusvalandį.
Laukti buvo verta. Su publika meistriškai koketuojanti Justė, puikiai Leono muzikinį audinį perteikianti gyvai grojanti grupė ir pritariantys vokalistai, dainos, pasakojančios apie meilę ir nostalgiją. Tai – viena geriausių muzikinių pramogų, kokias Lietuvoje galima rasti šiandien. Mūsų šalyje nėra daug grupių, kurios popmuziką kuria būtent taip. Žodis „kokybė“ - nuvalkiotas, bet šiuo atveju būtent jis lenda į galvą.
Niekam nešovė į galvą skųstis dėl pusvalandį vėlavusio koncerto. „You And Me“, „Muzika tu“, „Tik pasilik“ (reikėjo išgirsti, kaip šios dainos priedainius plėšė visa susirinkusi publika) – Leono ir Jazzu publika puikiai žinojo, ko čia atėjo. O gal net tas pačias dainas girdi jau šeštame koncerte iš eilės. Koks skirtumas – džiaugsmas nuo to, atrodo, nemažėja.
Publika, beje, išlieka stebėtinai įvairi. Pražilę melomanai, įspūdingų formų blondinės siaurais džinsais, įsimylėjusios studentų porelės, keiksnojančios gana brangius bilietus, šeimos su vaikais – atrodo, yra labai mažai visuomenės grupių, kurių nebūtų pasiekusi šio dueto muzika.
Smagi ekskursija į šalį - „Eurovizijos“ laimėtojos Loreen (jos reikalais, beje, rūpinasi ir su Jazzu Švedijoje dirbantys prodiuseriai) daina „My Heart Is Refusing Me“, kurią Justė pavadino vienu mėgstamiausių savo kūrinių. Ar Macy Gray kūrinys „I Try“, kurį Justė atliko neįprastai lyriškai.
„Kai gaunu tiek gėlių, jaučiuosi lyg Ala Pugačiova“, - aidint plojimams imdama jau kelintą puokštę, prisipažino Jazzu.
Prieš didžiausią savo hitą „Lower Than The Ground“ (pati galėjo jo jau ir nedainuoti, publika būtų mielai padariusi visą darbą už ją) ji tiesiog prisipažino: „Tiesiog neturiu žodžių“.
Leonas ir Jazzu dabar – akivaizdžiai „ant bangos“. Gal net labiau nei bet kuris kitas šalies atlikėjas.
O kas toliau? Justė jau ne pirmus metus kuria solinį albumą Švedijoje – vieną dieną jis pasirodys ir, tikimasi, išneš žinią apie šią lietuvę kiek toliau nei Biržai ar Nida.
Tačiau dueto su Leonu reikalai – dar tikrai nebaigti. Šią vasarą Leonas ir Justė pristatė lietuviškai įrašytą dainą „Ką tu su manim darai?“ Po jos Justę pasveikino jos mylimasis Justinas Jankevičius. Jis širdies draugei įteikė puokštę gėlių - tai pirmasis viešas poros jausmų parodymas po susitaikymo.
Ketvirtadienio vakarą Jazzu ir L.Somovas koncerte užsiminė ir apie visą albumą gimtąja kalba. Tą, kuris tikriausiai galutinai pavers juos ryškiausiomis visos šalies popžvaigždėmis – ir tai būtų teisinga.
