Tik nuskambėjus dainos „Sakale, lėk“ pirmiesiems akordams, nuvilnijo audringi plojimai, o viena gerbėja įteikė atlikėjui glėbį rožių.
„Labiausiai myliu du miestus – Lietuvoje – Klaipėdą ir Los Andželą anapus Atlanto. Klaipėdiečiai – nuostabiausi laisve persisunkę žmonės. Ir pirmasis šio turo koncertas būtent Klaipėdoje – mano Klaipėdikėje“, – nuo scenos šnekėjo jaunatviškai atrodantis 53 metų K.Kerbedis.
„Jeigu jūs atėjote – jūs mano, o aš – jūsų. Ir jūs – mano balsas“, – komplimentus publikai žarstė dainininkas.
Koncerto „Mano balsas“ organizatoriai žadėjo, kad tai, kas vyks scenoje, pranoks viską, ką šio atlikėjo gerbėjai yra matę iki šiol.
Į areną susirinko dauguma vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau buvo ir jaunimo, kuris čia atėjo švęsti Vasario 14-osios. Jiems buvo skirta daina „Aš šiandien noriu būti tavo“.
„Akivaizdu, kad Kastytis stovi ant aukščiausio savo karjeros laiptelio būtent dabar. Tai yra jo geriausias laikas. Ir patį K.Kerbedį tai skatina eiti į priekį, į didžiausias šalies arenas, rengti efektingus šou su gyvai grojančia grupe, pritariančiaisiais vokalistais. Didelė profesionalų komanda scenoje, o dar kelios dešimtys žmonių dirba užkulisiuose. Ir jie visi žino: viskas turi būti taip, kad klausytojai po koncerto jaustųsi tokie pat laimingi, kaip ir vakaro kaltininkas“, – teigė prodiuseris Lauras Lučiūnas.
Pernai rugpjūtį K.Kerbedis trankiai grįžo į sceną. Bilietai į jo koncertus buvo tiesiog graibstomi. Klaipėdoje taip pat buvo išpirkti visi bilietai.
Publika dainavo kartu, kai buvo atliekama „Melodija“ – ji skamba jau 36 metai.
K.Kerbedis turi daugybę gerbėjų ne tik dėl dainų, primenančių jaunystę ir studijų laikais zulintas garsajuostes.
Publikai patinka aistringi Kastyčio pasirodymai, jo balsas, nuoširdus bendravimas, kūrybinis preciziškumas. Dauguma moka atimintinai jo dainas „Mano meile, žinok“, „Sakale, lėk“, „Pienių vynas“ ir kitus hitus.
„Scenoje esu jau nuo 1978 metų… Buvau dar paauglys, kai pradėjau dainuoti, – sako K. Kerbedis. – Dauguma mano kartos muzikantų karjerą pradėdavo nuo restoranų. Tie, kurie papuldavo į naktinę programą pagrindiniame miesto restorane, jausdavosi pasiekę karjeros zenitą, nes tuomet jau galėjo tikėtis, kad papuls ir į vieną iš penkių valstybinių Filharmonijos ansamblių. O tada juos gal net nufilmuos televizija. Bet pasisekė ne visiems. Mano karjera klostėsi kitaip: pradėjau nuo naktinių programų, tada buvo kelios populiarios 1980-ųjų grupės, paskui – kariuomenė, iš jos grįžau į didžiąją sceną ir vis dar ten tebesu. Man reikia apgalvoti kiekvieną detalę. Jeigu turėčiau bent krislelį abejonės, kad dar nesame pasiruošę arenoms – stabdyčiau arklius. Bet aš žinau, kad šie koncertai bus tokie, kokių linkėčiau kiekvienam. Ir aš jų jau laukiu sproginėjančia širdimi.“
