34-erių tenoras į nieką nekeistų gimtojo Kauno, o Lietuvos gamta jam atrodo gražiausia, nors teko lankytis daugelyje užsienio šalių. Portalo lrytas.lt publikuojamoje šimto pokalbių su garsiais žmonėmis serijoje M.Vitulskis pasidalijo mintimis apie šimtmetį švenčiančią savo tėvynę.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote? Kuo jums ta vieta ypatinga?
– Gimiau ir augau Kaune, Šančių mikrorajone. Močiutės šeimos – Baisogaloje, kadaise ji iš ten išsikraustė, bėgo per visą Lietuvą nuo karų ir neramumų, galiausiai atsidūrė Kaune. Iš senelio pusės – šaknys Šančiuose ir Merkinėje.
Šančiai – savita vieta, tai nėra bohemos lopšys, greičiau – darbininkų, geležinkelininkų rajonas. Kaip nebūtų keista, iš jo kilo daug menininkų, sportininkų. Kažkuo man primena Vilniaus Užupį – juk tai irgi anksčiau buvo gana pavojinga miesto dalis.
Man Šančiai patinka – žinau kiekvieną kampelį, daug prisiminimų. Kažkur parūkyta, kažkur susimušta, per tvorą lipta, čiuožinėta nuo kalvos. Sakoma, kad Šančiai – meilės pančiai (juokiasi). Turbūt ne veltui, juk mano žmona – irgi iš ten. Tik augdami ten vienas kito nepažinojome.
– Koks yra maloniausias jūsų vaikystės prisiminimas?
– Buvau probleminis vaikas, susidėdavau su įvairiomis kompanijomis, teko ir mokyklą dėl to keisti. Paskui atradau savyje menininko gyslelę, bet ir toliau kovojau su sistema. (Juokiasi).
Maloniausi prisiminimai susiję su „bakuže“ – namu, kuriame kelios mūsų giminės kartos gyveno. Dešimties kvadratinių metrų bute gyvenome su mama, patėviu ir seserimi. Šalia Nemunas, bet mane ten retai leisdavo, bijojo, kad paskęsiu. Senos rampos, geležinkelis, apleisti garažai, sandėliai – tarp jų žaisdavome, laipiodavome.
– Kuri lietuviška šventė jums pati smagiausia?
– Užgavėnės, nes vaikystėje išsipaišydavome veidus ir eidavome blynų prašyti. Iki šiol juos mėgstu. Jaukiausia – žinoma, Kalėdos.
– Kuri Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Dzūkija, nes ten – dar nesunaikinta gamta. Miškai, upės, grynas oras, įspūdingi nacionaliniai parkai, žalčių dar galima pamatyti. Šis regionas man atrodo švariausias ir tikriausias Lietuvoje. Pernai buvau grybauti, po 24 metų pertraukos grįžau į miškus, kur su močiute vaikščiodavau. Ir dar baravykų radau, o grybus aš labai mėgstu.
– Geriausias Lietuvos miestas?
– Žinoma, Kaunas. Dabar šis miestas turi puikų šeimininką, atsigauna. Labai džiaugiuosi. Gal ateis diena, kai Kaunas bus vertas ne laikinosios, o tikrosios sostinės vardo.
– Ar turite mėgstamiausią Lietuvos istorijos veikėją? Ir kodėl būtent jį?
– Antanas Smetona. Dar būdamas skautas supratau, kad tai – svarbi asmenybė. Nemažai apie jį skaičiau, Lietuvos istorijoje jis man atrodo vienas ryškiausių žmonių. Nežinau, kiek kartų dar jį prisimins.
– Lietuvos asmenybė, su kuria noretumėte papietauti?
– Vytautas Kernagis buvo neeilinė asmenybė. Mums yra tekę bendrauti, šiltas, paprastas žmogus. Būtų labai įdomu papietauti su Algimantu Čekuoliu. Žmogus – enciklopedija, visas jo TV laidas ryte rydavau, jis man nuo vaikystės daro didelį įspūdį.
– Mėgstamiausias Lietuvos atlikėjas ir daina?
– Pirmosios dainos, kurias išmokau ir gitara grodavau prie laužo – Andriaus Mamontovo. Jį ir pasirinkčiau. O daina – „Būkim draugais“, parašyta labdaros projektui „Parama“. Beje, irgi sukurta Andriaus.
– Kokia jūsų mėgstamiausia lietuviška prekė?
– Šokoladiniai sūreliai, bet tai – labiau vaikams. Bet šiaip labai mėgstu lietuvių pagamintas sąsagas. Žinau kelis menininkus, kurie jas daro. Sąsagas aš kolekcionuoju, tad kai nusiperku, džiaugiuosi kaip vaikas.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Duona – pagrindinis visų organizmui reikalingų medžiagų šaltinis. Netikiu visais tais maisto papildais. Mūsų senoliai jokių vitaminų nevartojo, tiesiog valgė juodą, tikrą duoną. Man tai – pats gardžiausias maistas.
– Kurie lietuviški žodžiai jums gražiausi?
– Vaikai, meilė, šeima.
– Jūsų manymu, trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Kuklumas. Koncertuose tai matau – elgiasi ramiai kaip japonai. Taupumas – mes mokame planuoti išlaidas. Ir spontaniškumas. Tai matau, kai žmonės greitai apsisprendžia visomis šeimomis emigruoti.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė?
– Svetimo skausmo nebūna.
– Jūs mylite Lietuvą, nes...
– Pirmiausia – nes jos gamta nuostabi, fantastiška. Keliauju daug, ir suprantu, kad idealesnės vietos nerasiu.
Turiu pasiūlymų dainuoti užsienyje, yra galimybė išvykti net ir penkeriems metams. Bet man ir mano šeimai gera čia, Lietuvoje.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui?
– Gyvenkime ir dauginkimės, nes mūsų yra mažai (Juokiasi).
