Teigiama, kad tai – pirmasis Lietuvos hiphopo grupės ar atlikėjo įrašas, išleistas vinilo plokštelėje. Tiesa, pernai pasirodė Lietuvos repo atlikėjų rinkinys „Lithuanian Hip-Hop“, tačiau šis duetas – pirmieji šio žanro artistai mūsų šalyje, pasiryžę keliasdešimt minučių savo muzikos įspausti į vinilą.
Atmetus šį įdomų faktą, yra pakankamai kitų bruožų, dėl kurių „Love In Progress“ prikausto dėmesį. Pirmiausia, čia skambanti muzika yra nepanaši į senąjį, praėjusio amžiaus pabaigos repą ir savyje beveik neturi šiam žanrui būdingo agresyvumo.
Home Production čia repuoja (dažniausiai -- anglų kalba) ramiu, kartais – kiek atsainiu, kartais – ramybės ir atsipalaidavimo kupinu balsu, net tada, kai žeria žodžius greitakalbe.
Tekstai – ir ironiški („Daddy“), ir rimti, o kartais - visai apie nieką, bet tai keistai neerzina. Galbūt todėl, kad kone didesnė šio albumo stiprybė yra aranžuotės ir muzikos skambesys.
„Love In Progress“ – tai įdomus ir efektingas kokteilis iš elektroninių garsų, lengvo džiazo, „disco“, fanko, „lounge“ ir kitų stilių. Sunku įsivaizduoti, kad pagal šią muziką didelės minios kilnotų rankas festivaliuose (kaip per „G & G Sindikato“ koncertus), bet ši plokštelė puikiai tiktų kaip fonas, pavyzdžiui, jaunų menininkų parodos atidaryme ar šiaip kokiame gerame vakarėlyje.
Kūrinyje „Deep In The Sea“ pasigirsta svajingai skambanti gitara, gerai atspindinti melancholišką šio albumo atmosferą, o dainoje „Bernardinai“ savo, kaip įprasta, keistas eilutes (apie rožių žiedlapių arbatą, spyglius ir sausainius) dainuoja vokalistė Migloko.
Kai kurie kūriniai čia labai skiriasi vienas nuo kito. Tačiau vienas bendras bruožas – kiekviena įrašo nata ir elektroninis tembras atrodo apgalvoti iki smulkmenų.
Išgirdę šį albumą, prodiuserio Spurgos telefono numerio tikriausiai pradės ieškoti ir žinomi popmuzikos atlikėjai. O tiems, kurie dar negirdėjo ir nemėgsta hiphopo, vis tiek verta pasiklausyti – tikėtina, jog būsite maloniai nustebinti.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Kūrinys „Still The Same“: