Itin mandagus, dainuojantis apie pozityvius dalykus – tokį šį 30-metį pažįsta jo klausytojai.
Todėl daug kas nustebo, kai prieš pusmetį jis išleido dainą „Nieko verta“, įrašytą su skandalingu grupės SEL lyderiu Egidijumi Dragūnu.
Nustebo ir dėl šiurkštaus dainos teksto, kuriame moteris vadinama kale, ir dėl nuolat besikeičiančio D.Montvydo įvaizdžio – šiuo metu jo viršugalvis nudažytas rožine spalva.
Šią vasarą D.Montvydas rengia du išskirtinius koncertus – liepos 4-ąją su kameriniu orkestru dainuos VU Botanikos sode Kairėnuose, o liepos 21-ąją su akrobatais, kaskadininkais ir cirko artistais surengs šou Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.
Ta proga jis dalyvavo portalo lrytas.lt tiesioginėje konferencijoje, kurioje atsakė į įdomiausius skaitytojų klausimus. Taip pat - ir apie juos stebinančius pokyčius.
– Daina „Nieko verta“ sukėlė daug kalbų, buvo ir raginimų jos išsižadėti. Ką apie visa tai manote?
– Visos dainos yra mano vaikai – aš jas myliu. Kartą, būdamas paauglys, neblaivus grįžau namo. Nuo tėvo gavau antausį, bet aš – vis tiek jo vaikas. Taip ir su mano dainomis.
Mane puola, kad dainoje šiurkščiai kalbu apie moterį, ją vadinu kale. Jei būčiau gėjus, tą dainą būčiau rašęs apie vyrą ir vis tiek jį vadinęs kale. Ta detalė sureikšminta visai ne vietoje.
Aš nenoriu lankstytis, kad kam nors įtikčiau, atrodyčiau labai teisingas. Aš – kaip visi, išgyvenu ir pyktį, ir pavydą. Jei JAV žvaigždė Rihanna dainuoja žodį „kalė“, niekas neverkia ir nesiskundžia. Išpūstas burbulas, ir tiek.
Girdžiu komentarus, kad kaip čia yra, Donatas juk toks teigiamas, bet dainuoja apie seksą, pavydą. O kaip mano vaikai atsirado? Nuėjau su žmona į lovą, mes gerai pasimylėjome, buvome laimingi, gimė vaikai.
Jei kas nesupranta, apie ką ta daina, tai jų problema. Mano ketverių metų dukra Adelė dainuoja šią dainą, aš jai paaiškinau, kas yra kalė, ji suprato.
– Lietuvoje neseniai viešėjo Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama. Susitikote su juo, apie ką kalbėjotės?
– Mes susitinkame jau penktą kartą. Šįkart jis palietė mano plaukus, paplekšnojo per skruostą, palaimino mano šeimą.
Susitikome per Rytų kovos menų, kuriais domiuosi, atstovus. Dabar jau galiu atskleisti – prieš penkerius metus vykau į Šveicarijos miestą Lozaną, kur buvau vienas Dalai Lamos apsaugininkų. Išėjau specialų pasiruošimo kursą, su ginklais ir visa kita.
Kai įsuka pramogų karuselė, kartais norisi nuo jos pabėgti, pasiklausyti tokio žmogaus minčių, kurios nesusijusios su pinigais, koncertais ar dramomis.
– Ką manote apie šių metų Lietuvos pasirodymą „Eurovizijoje“?
– Labai palaikiau Ievą Zasimauskaitę, parašiau jai žinutę, palinkėjau sėkmės. Džiaugiuosi jos rezultatu, ja didžiuojuosi – ji padarė viską, ką galėjo.
– Ar ketinate dalyvauti kitų metų atrankoje?
– Mano tikslas – laimėti „Euroviziją“. Labai norėčiau trečią sykį sudalyvauti, tai būtų paskutinis kartas, pažadu. (Juokiasi.)
Turiu daug informacijos, patirties, žmonių užsienyje, su kuriais galima parašyti dainą. Pernai turėjau gal 60 dainų. Pora iš jų tikriausiai būtų laimėjusios atranką. Bet noriu laimėti ne tik Lietuvoje, bet ir „Eurovizijoje“. Jaučiu, kad gimsta noras, entuziazmas, jaudulys. Tad gal ta daina atsiras.
– Ar niekada nekilo noras atlikti dainą su žmona Veronika ar dukra Adele?
– Tokie klausimai buvo kilę šeimoje. (Juokiasi). Bet Veronika nedainuoja. Esu gana kategoriškas ir reiklus. Jei ji to nori, turi pasiruošti.
Ji yra šokusi mano pasirodymuose. Jaučiu, kad ji turi polėkį sugrįžti - į sceną kaip šokėja ar mokyti vaikus. Jei tik ji norėtų, mielai priimčiau į kolektyvą.
Adelė lanko muzikos mokyklą. Bet negalėčiau pasakyti, kad ruošiu ją scenai. Namie padainuojame, bet viešai – dar ne.
– Kodėl taip dažnai keičiate įvaizdį, šukuoseną?
– Man tai – kaip apsimauti naujus džinsus ar kojines. Anksčiau bijojau tai daryti, bijojau, kad išjuoks. O dabar man patinka atrodyti kitaip nei kiti, stebinti dukrą, ji sako: tėti, fainai atrodai. Tai suteikia laisvės, yra išraiškos dalis.
Tiesa, dabartinė mano plaukų spalva – dar ne galutinė. Kad išgaučiau galutinę, reikia dešimties galvos plovimų. (Juokiasi.)
– Kas bus, jei per jūsų koncertą po atviru dangumi lis?
– Jei taip bus, pažadu nusirengti.
– Ar yra dalykų, kurių labai nemėgstate daryti namie?
– Nemėgstu, kai dukra neišsivalo dantų. Vaikystėje mama mane prifarširavo antibiotikų, iškrito visi pieniniai dantys.
Dėl to liko tam tikras kompleksas – labai nemėgstu, kai dantys neprižiūrimi.
– Iš kur semiatės energijos ir pasitikėjimo savimi?
– Kartais tenka semtis aistros iš muzikos ir žiūrovų. Trejus metus dainavau Palangoje. Žmonės valgydavo kotletus, staliukai – už poros metrų, o aš dainuoju.
Esu dainavęs, kai scenoje prie kolonėlės buvo išmatų krūva. Visko buvo.
Tai buvo puiki mokykla, ji mane užgrūdino. Kai šiandien pažiūriu į savo vaikus, suprantu – neturiu teisės skųstis, turiu dirbti, stengtis, kad mano šeima manimi didžiuotųsi.
– Esate sakęs, kad norite turėti daug vaikų.
– Du jau yra. (Juokiasi.) Šešių vaikų – turbūt ne, Lietuvoje nėra tiek arenų, kad juos išlaikyčiau.
Beje, mes išskaičiavome, kad mūsų dukra Adelė pradėta po M.A.M.A. apdovanojimų.
Norisi trečio vaiko, tad reikės laukti progos. Namie nepavyksta. (Juokiasi.)
– Kokios baimės jus kamuoja šiuo metu?
– Jaučiau baimę rašydamas dainą „Nieko verta“. Galvojau, kaip tai paveiks mano karjerą.
Žinojau, ką darau, bet mąsčiau – kaip reaguos vaikai ar solidūs žmonės, su kuriais bendrauju.
Bet man neįdomu penktą kartą rašyti dainą „Norim dar“ ar „Viskas bus gerai“. Aš keičiuosi.
– Iš kur žmona semiasi kantrybės gyventi su jumis?
– Manau, ji manimi tiki – supranta, kad pramogų verslas manęs nepakeitė ir nepakeis. Jai ramu, nesvarbu, kiek mano klipe būtų moterų. Ji supranta.
– Ar ji yra kada neįleidusi į namus dėl kokio nors jūsų poelgio?
– Ne, bet yra išvariusi iš namų. Kai išvedžiau iš kantrybės. Teko išeiti. Bet grįžau.
– Ar žaidžiate futbolą ir už ką sergate pasaulio čempionate?
– Ne, aš esu tipiškas krepšinio gerbėjas, baigiau šio sporto mokyklą.
Labai žavėjausi brazilų futbolininku Ronaldinho, dar labai patinka švedas Zlatanas Ibrahimovičius. Tad gal sirgsiu už švedus.
- Papasakokite juokingiausią nutikimą iš savo koncerto.
- Kai koncertuoji, dėl jaudulio niekada nesinori į tualetą. Bet kartą nutiko kitaip.
Su Viktoru Diawara ir šokėjais koncertavau bankete. Kažką ne to užvalgiau. dainuodamas pajutau, kad būtinai reikia į tualetą - ir rimtai. (Juokiasi). Vidury dainos išėjau. Sėdžiu tualete ir girdžiu, kad daina skamba be mano balso.
