Minialbumas „Yes, I Do“ su penkiais kūriniais – leidinys pagal formulę „kalk geležį, kol karšta“. Pagrindinis masalas – titulinė, „eurovizinė“ dainą, kurią visi girdėjo, bet mielai pasiklausys dar kartą. Svajingas, gražus, kiek naivus popmuzikos kūrinys apie tai, kad pasaulis vis dėlto gražus ir jį reikia mylėti. Niekas dėl to nesiginčija.
Kiti kūriniai, tiesa, yra mažiau įspūdingi, nors iš esmės išlaiko ta pačią muzikos kryptį – lengvą, melancholišką, su maloniu ausiai vokalisto Vaidoto Valiukevičiaus balsu ir senąją elektroninę popmuziką primenančiais klavišinių garsais.
Sąmoningai ar ne, bet „The Roop“ į savo muziką įpina nemažai devintojo dešimtmečio popmuzikos įtakos. Ypač tai ryšku dainoje „Silly Me“, kurią, galima nesunkiai įsivaizduoti, V.Valiukevičius surado, išradęs laiko mašiną, nukakęs į 1986-uosius ir pasirausęs grupės „a-ha“ studijos stalčiuose. Tiesa, kūriniui papildomo žavesio suteikia praėjusią savaitę pristatytas animacinis vaizdo klipas, kuriame vaizduojama, jog Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas vienas kitam puoselėja gilesnius jausmus, nei mes manome.
Įdomesnis yra duetas su Migloko „UFO“ – su kiek labiau neįprasta aranžuote, optimistišku priedainiu ir netikėtai gerai derančiais šių labai skirtingų dainininkų balsais. Dainoje „Tonight“ – daugiau energijos nei paprastai būna „The Roop“ dainose, balsas kartais suka net į rokerišką manierą, bet gal įpareigoja kūrinio atsiradimo istorija, mat ją įkvėpė Vaidoto pamatytas reportažas apie Rusijos jaunimo pasipriešinimą V.Putino režimui.
Bet vieno bruožo „The Roop“ muzika nepraranda niekada – net gana smagaus tempo kūrinyje „Dance With Your Hands“ yra nemaža dozė šviesaus liūdesio. „The Roop“ yra popmuzikos romantikai, iš esmės panašaus kirpimo, kaip, pavyzdžiui, „Lemon Joy“ ar „Naktinės personos“. Ir šiame fronte jie atrodo gana tvirtai ir įtaigiai. Su „Eurovizija“ ar be jos.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Naujausias grupės klipas „Silly Me“:
