Sulaukusi kvietimo pasirodyti Kauno „Žalgirio“ arenoje surengtoje šventėje atlikėja šypsojosi: „Man tai kaip Kalėdos.“
Ji džiaugėsi susitikusi su senais pažįstamais ir naujais atlikėjais. Gal ir todėl, kad pastaruoju metu tai nutinka ne taip jau dažnai.
„Ėjau ir džiūgavau. Kad mane pakvietė – labai malonu. Jaučiausi kaip paauglė, kurią įleido į užkulisius.
Daug kas tą vakarą – gal pasiilgai, gal sugrįši, gal vėl dainuosi.
Bet gal dėl to toks džiaugsmas ir apėmė, kad nedarau to kasdien“, – svarstė Vilija.
Ne viename muzikiniame šou žibėjusi, du albumus išleidusi, 2014-aisiais „Eurovizijoje“ Lietuvai atstovavusi dainininkė pernai sausį susikrovė lagaminus ir išvyko į Kiprą.
Kaip pati juokiasi, iš Lietuvos pabėgo taip tyliai, kad niekas net ir nepastebėjo.
„Kas nutiko? Galbūt man tiesiog visko buvo per daug.
Entuziastingai kibau į teisės studijas, bet antrame kurse pajutau, kad niekas nesidėlioja.
Gal susimąstyti privertė ir mylimiausios dėstytojos žodžiai: kaip smagu matyti tiek jaunų žmonių, savo ateitį siejančių su Lietuva.
Pagalvojau, kad nesu tokia jau tikra, ar mano ateitis – Lietuvoje. Nusprendžiau sau duoti pertrauką. Ir išvykau“, – pasakojo dainininkė.
Tai ne pirmas toks jos poelgis. Šio dešimtmečio pradžioje Vilija porą metų gyveno Londone.
„Į Angliją irgi buvau pabėgusi, kai visko buvo per daug. Tada grįžau. Gal ir šįkart taip bus. O gal ir ne.
Žinau viena: tikriausiai Kipre negyvensiu iki senatvės. Tai tarpinė stotelė. Mąstau, kad traukia link vakarietiškos kultūros, o Kipras – ne tokia šalis, ypač jei kils minčių tęsti muzikinę veiklą.
Tiesa, čia smagu – šilta, puikus klimatas, jūra už dešimties minučių kelio, kalnai – už valandos.
Duodu sau dar tris keturis mėnesius, pamąstysiu, ką noriu daryti toliau. Matysime“, – nedaugžodžiavo Vilija.
Kipre ji dirba biure ir gyvena su seserimi, beje, kaip ir Vilija, diplomuota džiazo vokaliste, kuri prieš keliolika metų kartu ėjo į „Eurovizijos“ atranką.
Jokių su muzika susijusių reikalų saulėtoje saloje ji neturi, nors iš pradžių buvo įvairių minčių.
„Nuvykusi susibičiuliavau su vietiniais džiazo muzikantais. Buvo daug palaikymo, vienas šaunus bosistas iš Čilės, grojantis regio grupėje, ragino imtis bendro projekto.
Bet nesutapo mūsų laisvas laikas ir planai.
Galiausiai nusprendžiau neversti savęs daryti dalykų, kurie neišeina. Neišeina kurti, tai ir nekuriu.
Nutolau nuo muzikos. Laukiu, kada ateis laikas, pajusiu įkvėpimą ir grįšiu. O jei toks laikas neateis – negrįšiu. Jei ir negrįšiu, dėl to nėra jokios tragedijos“, – svarstė Vilija.
Praėjusią vasarą Vilija išleido naują kūrinį, bet, kaip prisipažįsta, buvo pusmetis, kai nedainavo išvis – net namie.
„Sulaukiu klausimų, ar nenoriu užsiimti pedagogine veikla.
Nors ir turiu tokį išsilavinimą, netraukia, norisi kitaip įgyvendinti savo idėjas.
Mano gyvenime yra dvi svarbios sritys – muzika ir ezoterika.
Muzika kol kas nuėjo poilsio, bet dar ne į pensiją. Labiau pasinėriau į ezoterinę pusę: medituoju, skaitau knygas apie gyvenimo prasmę, gilinuosi į dvasinius dalykus.
Tiesiog kitoks gyvenimo tempas – turbūt man reikia ramiai pabūti, pagalvoti, ką noriu daryti, kuria kryptimi eiti.
Mėgaujuosi gyvenimu, dirbu su savimi. Turiu daug pozityvumo, gebėjimo ryte pabusti ir pasidžiaugti, kad turiu dar vieną dieną“, – pasakojo Vilija.
Kodėl Kipras? Iškart bus spėjančių, kad į šią šalį Vilija išsikraustė dėl meilės. Juk tokių istorijų – daugybė.
Tačiau dainininkė purto galvą – jokio žavaus vyriškio šalia nėra.
„Viskas įvyko spontaniškai, ekspromtu. 2017 metų pabaigoje buvau Barselonoje, Stambule, Kipre, Švedijoje. Daug keliavau, žvalgiausi.
Paskui tiesiog susikroviau daiktus ir išvažiavau.
Kodėl Kipras? Čia gyvena daug pažįstamų, artimų žmonių, taip pat viena artimiausių draugių, kurios aplankyti nuo 2012-ųjų vykdavau kone kasmet“, – pasakojo Vilija.
Gyvendama ne Lietuvoje dainininkė nepatiria nepatogumų, juolab kad parvykti į gimtinę neužtrunka labai ilgai.
Pernai Lietuvoje ji lankėsi kas mėnesį ar du – neretai atvykdavo ir padainuoti, sulaukusi bendraminčių ar užsakovų kvietimų.
„Jei yra pasiūlymas ir jei tinka sąlygos, aš visada „už“. O šiaip nelabai yra dėl ko smarkiai pasiilgti. Net ir cepelinų išsiverdame.
Artimieji gal kiek liūdi, nes stebisi mano pasirinkimu, nesidžiaugia, kad nebaigiau mokslų, kad nesiekiu karjeros Lietuvoje.
Galbūt tai į gera, gal mano pokyčiai atneš pozityvių dalykų. Per daug nesuku galvos.
Manau, kad jauni žmonės, ypač tie, kurie ką tik baigė mokslus, turėtų išvykti, pagyventi užsienyje ir parsivežti šviežio mąstymo.
Tai, beje, ir vyksta. Gyvenant užsienyje matyti, kad Lietuva per pastaruosius kelerius metus labai ūgtelėjo, dideliais žingsniais eina į Vakarus, ir mane tai labai džiugina“, – šyptelėjo Vilija.
